tas tobulas grožis man pančius uždėjo.
Tai atsidūsimais, tai žvilgsniais ne sykį
sakiau, ką štai žodžiais išdrįstu sakyti.
O jei nematuota gėrybė be krašto,
man teiktųsi laimę atnešt, dovanoti,
tai širdį po kojų aš tamstai padėsiu,
aš melsiuosi tamstai, kaip niekas pasauly.
O garbei pavojus tai jokis negresia:
aš neišplepėsiu, aš nepasigirsiu,
dažnai kaip padaro galantai prijunkę,
kurie tik ir skelbia, kas jiems patikėta.
Bet kas taip slapčiausia ugnim užsidegęs
ir moka sau gerąjį vardą pelnytis,
su tokiu, tikra būk, – smagumas didžiausias:
daug džiaugsmo, daug laimės – be triukšmo, be baimės.
ELMIRA.
Girdžiu ir klausausi. Toksai kalbingumas
gan karštą troškimą parodyti steigias.
Tačiau, aš stebiuosi, kaip tai neatėjo
į galvą, kad vyrui galiu pasakyti,
o tamstos tos rūšies jausmai gal nukreipti
palankią jo sielą į kitą jau pusę
ir priešingą jausmą krūtinėj įdiegti.
TARTIFAS.
Aš tamstą pažįstu: atleisi man drąsą,
nes angelo širdį krūtinėj nešioji,
o gal ir suprasi silpnybę žmogaus to,
kurs nebepajėgia jau nei atsispirti,
nei kur pasislėpti nuo karščio tos meilės.
Kas gali iškęsti tą grožį matydams;
žmogus turi kūną – o akys juk mato.
ELMIRA.
Kita moteriškė kitaip gal darytų, –
ašai pasiryžus prieš vyrą tylėti,
bet man atsilyginti tamsta turėsi.
Paveikti tat reikia taip poną Orgoną,
kad leistų Marijonai tekėt už Valero.
Turi tai nelaukdamas pats padaryti.
IV reginys.
ELMIRA, DAMISAS, TARTIFAS,
DAMISAS. (išpuldamas iš kambarėlio, kur buvo pasislėpęs).
Ne, ne, mano motin, aš šito neleisiu:
turėtų visi tai girdėti, žinoti,
ką aš čia girdėjau. Dangus man norėjo
aiškiausiai parodyt, kaip man pasielgti
su šituo begėdžiu, nes jojo puikybė
ir jo veidmainystė man širdį paėdė.
Aš tėvui tat visa tuojau pasakysiu:
dienos šviesoje jisai turi matyti
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl Orgonas taip ilgai netiki, kad Tartifas yra apgavikas?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Orgonas Tartifą vertina pagal tai, ką mato iš šalies: bažnyčioje šis meldėsi taip, kad visi stebėjosi, o iš gautų dovanų pusę grąžindavo. Orgonas sako, kad pasikvietė jį pas save „supratęs dangaus įkvėpimą“. Kuo labiau šeima Tartifą kaltina, tuo tvirčiau Orgonas jo laikosi: „juoba užsispyręs aš jojo laikysiuos“. Net Elmirai jis atsako: „bet nepasakysiu, nes nepamatysiu.“ Tik pats išgirdęs Tartifą savo ausimis jis pripažįsta: „Suklydau, suklydau...“
Rašiniui: TikėjimasDora
2. Kaip Tartifas naudojasi religija savo tikslams? Remkis keliomis scenomis.
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Kleantas tokį žmogų apibūdina iš anksto: jis „dorove pirkliauja“. Tartifas pasirodo scenoje garsiai kalbėdamas apie savo atgailą, kad išgirstų Dorina. Elmirai meilę jis aiškina tuo, kad Viešpats grožį leidęs, „kad ji mus žavėtų, pažadintų meilę“. Damisui jį apkaltinus, jis vaidina nuolankų nusidėjėlį, ir Orgonas juo patiki dar labiau. Orgono turtą jis priima žodžiais „Jei Viešpats taip nori...“. Elmirai jis aiškina, kad sąžinės sienas galima „ištempti“ ir kad „blogą tedaro vien garsas pasklidęs“. Pabaigoje, kai dangaus vardas nebetinka, jis sako, kad jam liepia „ištikimumas karaliui“.
Rašiniui: DoraTikėjimas
3. Kaip pjesėje susiduria tėvo valdžia ir šeimos narių valia?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Orgonas mano, kad jo noro pakanka: „o jeigu aš noriu, tai to ir užtenka.“ Jis sulaužo Valerui duotą žodį, o Marijona prisipažįsta: „Mes tėvo taip bijom“. Damisą, sakiusį tiesą, tėvas išvaro iš namų ir prakeikia, o Tartifui užrašo visą turtą. Kai Marijona klūpo ir maldauja, Orgonas sau liepia: „Širdie, tu laikykis“. Šeima tėvui priešintis gali tik gudrumu, kaip daro Dorina ir Elmira. Akla tėvo valia vos nepražudo visos šeimos, ir ją išgelbsti tik karalius. Pabaigoje Orgonas vėl sprendžia vienas, tik šįkart gerai.
Rašiniui: ValdžiaLaisvėMeilė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.