Tartiufas48-49 psl. · apie 5 min.
III veiksmas55% kūrinio
48 psl.

tą biaurųjį niekšą, kurs tamstai išdrįso...

ELMIRA.

Ne taip jau, Damisai, manau, jog užtenka,

jei jis padarytų, ko aš paprašysiu.

Žadėjau tylėti. Ar tu man ardysi

sumegztąjį planą? Aš niekad nemėgstu

del mažmožio kokio tuoj triukšmą daryti,

kas ką paplėpėjo – tuoj vyrui nunešti, –

pati pasijuoksiu, kam erzinti vyrą...

DAMISAS.

Kaip tamsta prireikia, taip tamsta elgiesi,

o man tai kitoniškai reik pasielgti.

Kam jįjį dangstyti? Ar tam, kad iš mano

teisingo piktumo šaipytųsi linksmas?

Jisai pažabojo ir valdo mūs tėvą,

visiems tik gadina ir man, ir Valerui.

Dabar atsirado puikiausioji proga

jam kaukę nuplėšti. To nepražiopsosiu

ELMIRA.

Damisai...

DAMISAS.

Dabar tai atleisi man tamsta:

be galo džiaugiuosi atkeršyt galėsiąs –

to laukiau, svajojau. Aš kirminui šitam

tuoj galvą sutrinsiu. Prašau nebandyti,

neįtikinėti – aš nedovanosiu!

V reginys.

49 psl.

ORGONAS, ELMIRA, DAMISAS, TARTIFAS.

DAMISAS

Tėveli, štai tamstos tą užsispyrimą

gal įvykis naujas sujudint galėtų.

Iš tikro, stebėsies išvydęs, kuo šitas

ponulis atmoka už tamstos gerumą.

Patsai aš girdėjau, kaip karščio pagautas

jis pamotę mano į nuodėmę traukė,

ją piršos mylėti, viliojo biauriausiai.

Del savo kuklumo ji tamstai neskųs jo,

bet aš nutylėdamas – tėvą įžeisčiau.

ELMIRA.

Sakiau ir sakysiu: nereik moteriškei,

tuoj bėgti pas vyrą sakytis, kas ką jai

tuščiai paplepėjo, jam drumsti ramybę.

Jei būtum, Damisai, manim patikėjęs,

tat būtum paklausęs.

VI reginys.

ORGONAS, DAMISAS, TARTIFAS.

ORGONAS.

Tu Viešpatie mielas, ar būt tai teisybė?

TARTIFAS.

O broli, o broli, aš piktadarys ir

aš kaltininkas, aš nuodėmių pilnas,

aš niekšas didžiausias. Nėra valandėlės

laisvos nuo kaltybės, nuo purvo ir melo.

Nors skųstų mane, kaip kas tik įmanydams –

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl Orgonas taip ilgai netiki, kad Tartifas yra apgavikas?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Orgonas Tartifą vertina pagal tai, ką mato iš šalies: bažnyčioje šis meldėsi taip, kad visi stebėjosi, o iš gautų dovanų pusę grąžindavo. Orgonas sako, kad pasikvietė jį pas save „supratęs dangaus įkvėpimą“. Kuo labiau šeima Tartifą kaltina, tuo tvirčiau Orgonas jo laikosi: „juoba užsispyręs aš jojo laikysiuos“. Net Elmirai jis atsako: „bet nepasakysiu, nes nepamatysiu.“ Tik pats išgirdęs Tartifą savo ausimis jis pripažįsta: „Suklydau, suklydau...“

Rašiniui: TikėjimasDora

2. Kaip Tartifas naudojasi religija savo tikslams? Remkis keliomis scenomis.

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Kleantas tokį žmogų apibūdina iš anksto: jis „dorove pirkliauja“. Tartifas pasirodo scenoje garsiai kalbėdamas apie savo atgailą, kad išgirstų Dorina. Elmirai meilę jis aiškina tuo, kad Viešpats grožį leidęs, „kad ji mus žavėtų, pažadintų meilę“. Damisui jį apkaltinus, jis vaidina nuolankų nusidėjėlį, ir Orgonas juo patiki dar labiau. Orgono turtą jis priima žodžiais „Jei Viešpats taip nori...“. Elmirai jis aiškina, kad sąžinės sienas galima „ištempti“ ir kad „blogą tedaro vien garsas pasklidęs“. Pabaigoje, kai dangaus vardas nebetinka, jis sako, kad jam liepia „ištikimumas karaliui“.

Rašiniui: DoraTikėjimas

3. Kaip pjesėje susiduria tėvo valdžia ir šeimos narių valia?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Orgonas mano, kad jo noro pakanka: „o jeigu aš noriu, tai to ir užtenka.“ Jis sulaužo Valerui duotą žodį, o Marijona prisipažįsta: „Mes tėvo taip bijom“. Damisą, sakiusį tiesą, tėvas išvaro iš namų ir prakeikia, o Tartifui užrašo visą turtą. Kai Marijona klūpo ir maldauja, Orgonas sau liepia: „Širdie, tu laikykis“. Šeima tėvui priešintis gali tik gudrumu, kaip daro Dorina ir Elmira. Akla tėvo valia vos nepražudo visos šeimos, ir ją išgelbsti tik karalius. Pabaigoje Orgonas vėl sprendžia vienas, tik šįkart gerai.

Rašiniui: ValdžiaLaisvėMeilė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.