Tartiufas3-5 psl. · apie 5 min.
I veiksmas6% kūrinio
3 psl.

tai nuomonė mano, aš tavo močiutė,

pati tavo tėvui sakiau ir ne sykį,

kad nieko nelauktų jis doro ir gero.

Jam greit teks pakelti vien nusiminimą

ir rūpestį didį del tokio sūnelio.

MARIJONA.

Galiu pamanyti...

PONIA PERNELLE.

Seselė prabilo.

Žiūrėk, nekaltybė! Atrodo ji, tartum,

jei pirštą pridėsi – sutirps tuoj bematant.

Teisingai ir sako: ramioji juk knisa

giliausiąją šaknį. Aš tavo suktybių

ir dugną matau jau.

ELMIRA.

O motin, o motin...

PONIA PERNELLE.

Martele tu mano, gal ir nepatiks tau

tiesos paklausyti, tačiau paklausyki:

blogai tu elgiesi. Ar gražų tu pavyzdį

povaikiams rodai? Tik pinigus moki

tu saujomis mėtyt, taisytis tai mėgsti

lyg kunigaikštienė, o savo vyreliui

patikt – to nereikia.

KLEANTAS.

Ko čia gerbiamoji...

PONIA PERNELLE.

Marčios mano brolis štai teikės prabilti.

Aš vertinu tamstą, gerbiu net ir myliu,

gerbiu tai be galo, tačiau, jei aš būčiau

ne aš, o jos vyras – gražių tai gražiausiai

4 psl.

aš tamstos prašyčiau į manąjį namą

nė kojos nekelti, nes skelbi tolydžio

mums pažiūras tokias, kad žmogui doram jomis

sekti netinka. Sakau atvirai, nes

kas slėgia man širdį, to negrumuliuoju.

DAMISAS.

Už mus laimingesnis tas ponas Tartifas.

PONIA PERNELLE.

Žmogus vieną kartą! Kas jojo paklauso,

tasai nesuklysta. Ir jei koksai žioplas,

kaip tu, drąsos turi prieš jį balsą kelti,

piktumas draskyte tuoj drasko man širdį.

DAMISAS.

Tai man čia žiūrėti, matyti ir kęsti,

kaip tas apsimetęs didžiausią galybę

namuos mūs įgijo, ir jei tas gražuolis

nesiteikia leisti – pažaisti nedrįstam.

DORINA.

Jei jo tu klausysi ir juo tu tikėsi –

mirtis tau ant vietos: vos tik pajudėsi –

tuojau nusidėsi, – visus jis daboja.

PONIA PERNELLE.

Viena tai ir laimė, kad jis jus daboja!

Į dangų tetrokšta visus mus nuvesti:

kas peiktina – peikia. Kaip mano sūnus jūs

karštai jį mylėkit – visų bus geriausia.

DAMISAS.

5 psl.

Kaip nori, močiute, nei tėvas, nei niekas

manęs prie Tartifo negali palenkti,

kitaip jei kalbėčiau, prieš širdį kalbėčiau.

Kiekvienas jo žingsnis gyvoji klasta juk,

kiekvienas jo žodis man apmaudą kelia.

DORINA.

Visiems pasipiktinti priežasties randas,

kai tas atsibastęs gudriai įsibrovė

į svetimą namą. Atėjęs nuplyšęs,

nudriskęs ir basas – ponu visiems dedas.

PONIA PERNELLE.

Jei jūs jo šventųjų pamokslų klausytut,

tai visa geriausiai čia tarptų ir augtų.

DORINA.

Tik tamstos vaizduotei atrodo jis šventas,

o jis tai melagis tėra apsimetęs.

PONIA PERNELLE.

Toksai jos liežuvis!

DORINA.

Nė vieno krislelio

aš nepatikėsiu nei jam, nei jo tarnui.

PONIA PERNELLE.

Koksai tas jo tarnas – neteko pažinti,

bet aš už Tartifą tai galvą padėsiu!

Jis jūsų kiekvieno vertybę atspėja

– užtat jo nekenčiat. Kai nuodėmę mato,

jam siela suvirpa – jis dangui darbuojas,

kaip jums gal patikti, suprantamas daiktas.

DORINA.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Koks Dorinos vaidmuo Orgono namuose?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Laisvė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.