tai nuomonė mano, aš tavo močiutė,
pati tavo tėvui sakiau ir ne sykį,
kad nieko nelauktų jis doro ir gero.
Jam greit teks pakelti vien nusiminimą
ir rūpestį didį del tokio sūnelio.
MARIJONA.
Galiu pamanyti...
PONIA PERNELLE.
Seselė prabilo.
Žiūrėk, nekaltybė! Atrodo ji, tartum,
jei pirštą pridėsi – sutirps tuoj bematant.
Teisingai ir sako: ramioji juk knisa
giliausiąją šaknį. Aš tavo suktybių
ir dugną matau jau.
ELMIRA.
O motin, o motin...
PONIA PERNELLE.
Martele tu mano, gal ir nepatiks tau
tiesos paklausyti, tačiau paklausyki:
blogai tu elgiesi. Ar gražų tu pavyzdį
povaikiams rodai? Tik pinigus moki
tu saujomis mėtyt, taisytis tai mėgsti
lyg kunigaikštienė, o savo vyreliui
patikt – to nereikia.
KLEANTAS.
Ko čia gerbiamoji...
PONIA PERNELLE.
Marčios mano brolis štai teikės prabilti.
Aš vertinu tamstą, gerbiu net ir myliu,
gerbiu tai be galo, tačiau, jei aš būčiau
ne aš, o jos vyras – gražių tai gražiausiai
aš tamstos prašyčiau į manąjį namą
nė kojos nekelti, nes skelbi tolydžio
mums pažiūras tokias, kad žmogui doram jomis
sekti netinka. Sakau atvirai, nes
kas slėgia man širdį, to negrumuliuoju.
DAMISAS.
Už mus laimingesnis tas ponas Tartifas.
PONIA PERNELLE.
Žmogus vieną kartą! Kas jojo paklauso,
tasai nesuklysta. Ir jei koksai žioplas,
kaip tu, drąsos turi prieš jį balsą kelti,
piktumas draskyte tuoj drasko man širdį.
DAMISAS.
Tai man čia žiūrėti, matyti ir kęsti,
kaip tas apsimetęs didžiausią galybę
namuos mūs įgijo, ir jei tas gražuolis
nesiteikia leisti – pažaisti nedrįstam.
DORINA.
Jei jo tu klausysi ir juo tu tikėsi –
mirtis tau ant vietos: vos tik pajudėsi –
tuojau nusidėsi, – visus jis daboja.
PONIA PERNELLE.
Viena tai ir laimė, kad jis jus daboja!
Į dangų tetrokšta visus mus nuvesti:
kas peiktina – peikia. Kaip mano sūnus jūs
karštai jį mylėkit – visų bus geriausia.
DAMISAS.
Kaip nori, močiute, nei tėvas, nei niekas
manęs prie Tartifo negali palenkti,
kitaip jei kalbėčiau, prieš širdį kalbėčiau.
Kiekvienas jo žingsnis gyvoji klasta juk,
kiekvienas jo žodis man apmaudą kelia.
DORINA.
Visiems pasipiktinti priežasties randas,
kai tas atsibastęs gudriai įsibrovė
į svetimą namą. Atėjęs nuplyšęs,
nudriskęs ir basas – ponu visiems dedas.
PONIA PERNELLE.
Jei jūs jo šventųjų pamokslų klausytut,
tai visa geriausiai čia tarptų ir augtų.
DORINA.
Tik tamstos vaizduotei atrodo jis šventas,
o jis tai melagis tėra apsimetęs.
PONIA PERNELLE.
Toksai jos liežuvis!
DORINA.
Nė vieno krislelio
aš nepatikėsiu nei jam, nei jo tarnui.
PONIA PERNELLE.
Koksai tas jo tarnas – neteko pažinti,
bet aš už Tartifą tai galvą padėsiu!
Jis jūsų kiekvieno vertybę atspėja
– užtat jo nekenčiat. Kai nuodėmę mato,
jam siela suvirpa – jis dangui darbuojas,
kaip jums gal patikti, suprantamas daiktas.
DORINA.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Koks Dorinos vaidmuo Orgono namuose?
Rašiniui: Laisvė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.