Kaip nori, močiute, nei tėvas, nei niekas
manęs prie Tartifo negali palenkti,
kitaip jei kalbėčiau, prieš širdį kalbėčiau.
Kiekvienas jo žingsnis gyvoji klasta juk,
kiekvienas jo žodis man apmaudą kelia.
DORINA.
Visiems pasipiktinti priežasties randas,
kai tas atsibastęs gudriai įsibrovė
į svetimą namą. Atėjęs nuplyšęs,
nudriskęs ir basas – ponu visiems dedas.
PONIA PERNELLE.
Jei jūs jo šventųjų pamokslų klausytut,
tai visa geriausiai čia tarptų ir augtų.
DORINA.
Tik tamstos vaizduotei atrodo jis šventas,
o jis tai melagis tėra apsimetęs.
PONIA PERNELLE.
Toksai jos liežuvis!
DORINA.
Nė vieno krislelio
aš nepatikėsiu nei jam, nei jo tarnui.
PONIA PERNELLE.
Koksai tas jo tarnas – neteko pažinti,
bet aš už Tartifą tai galvą padėsiu!
Jis jūsų kiekvieno vertybę atspėja
– užtat jo nekenčiat. Kai nuodėmę mato,
jam siela suvirpa – jis dangui darbuojas,
kaip jums gal patikti, suprantamas daiktas.
DORINA.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Koks Dorinos vaidmuo Orgono namuose?
Rašiniui: Laisvė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.