Tartiufas53-55 psl. · apie 5 min.
III veiksmas62% kūrinio
53 psl.

Kad tamsta žinotum, koks aš nelaimingas:

prieš brolį geriausią mane apkalbėjo.

ORGONAS.

Deja...

TARTIFAS.

Pagalvoti baisu man šiandieną,

manęs kaip nekenčia! Už ką jie nekenčia?

Ar ką nors kam blogo esu aš padaręs?

Man širdį taip spaudžia, man akys aptemo,

ir mintys iškriko... o gal aš jau mirštu?..

ORGONAS.

Biaurybe, gailiuosi, tavęs nenudėjęs

čia pat šitoj vietoj! (Tartifui) O mielasai broli,

prašau nesijaudink, tai gali pakenkti.

TARTIFAS.

Trumpai tą dalyką išspręsti mums reikia.

Matydams, kiek nerimo kyla aplinkui,

manau, jog man reikia iš čia pasitraukti.

ORGONAS.

Ar tamsta juokiesi?

TARTIFAS.

Manęs čia nekenčia

ir stengias, kad tamsta manim netikėtum.

ORGONAS.

Tegul sau jie stengias, ar aš jų klausysiu?

TARTIFAS.

Ar liausis jie dirbę? – ir gal atsitikti,

kuo netiki šiandien – rytoj patikėsi.

ORGONAS.

Aš? – niekad, o broli...

TARTIFAS.

Žmona jei norėtų...

ORGONAS.

Nė jos neklausysiu.

TARTIFAS.

Bet leisk pasitraukti,

54 psl.

nurims tie liežuviai, ir tamstai geriau bus.

ORGONAS.

Neleisiu, neleisiu, esi man gyvybė!

TARTIFAS.

Turiu nusileisti ir pasiaukoti,

bet jei tik sutiktum...

ORGONAS.

Aaa!..

TARTIFAS.

Tai nebekalbėsiu.

Dabar jau kitoniškai elgtis man reikia,

Didi bičiulystė, garbė tos pastogės

tikrai reikalauja, kad aš į tą pusę,

kur tamstos žmona bus, – nė nepažiūrėčiau.

ORGONAS.

Ją tyčia turi kuo dažniausiai ją lankyti:

didžiausias smagumas tą visą jų gaują

jau taip privaryti, kad plyštų iš pikčio.

Lai žiūri, lai mato su ja šnekučiuojant.

O tai dar ne viskas: labiau jiems įveikti

paveldysi mano namus – nejuokuoju:

bičiulis ir žentas man būsi brangesnis

už sūnų, už žmoną. Ir visą tau turtą

tuojau atiduodu, sutik tik priimti.

TARTIFAS.

Jei Viešpats taip nori...

ORGONAS.

Tu mano vargšelis!

Eiva, – tau rašyte viską užrašysiu,

o juos – lai pavydas visus susprogina,

IV veiksmas

55 psl.

I reginys.

KLEANTAS, TARTIFAS.

KLEANTAS.

Kalbų tiek pakilo, visi tik ir stebis, –

ne tamstos tai garbei, gali patikėti.

Džiaugiuosi galėsiąs nors porą žodelių

del šito dalyko su tamsta kalbėtis.

Sakysim, Damisas gal pasikarščiavo,

tiesos neturėjo tiek triukšmo daryti,

bet tikras krikščionis turėtų atleisti

ir širdžiai neduoti taip pykti ir keršyt.

Kaip tamsta su šituo sutikti galėjai,

kad tėvas iškeikęs lauk sūnų išvarė.

Jei tik paklausytum, nuo mažo lig seno

jau piktinas žmonės. Kalboms šitoms galą

patsai padarysi, jei Dievui pavedęs

piktumą ir kerštą – sutaikinsi juodu.

TARTIFAS.

Širdies gilumoje aš to tenorėčiau.

Tikėk, gerbiamasai, jam gero tetrokštu.

Atleidžiau Damisui. Dangus tačiau šičia

liepte lyg man liepia jam nenusileisti.

Damisui įėjus, reikės man išeiti:

jo pasielgimas baisus, negirdėtas,

ir mums susidūrus, gal vėl kas iškilti.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl Orgonas taip ilgai netiki, kad Tartifas yra apgavikas?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Orgonas Tartifą vertina pagal tai, ką mato iš šalies: bažnyčioje šis meldėsi taip, kad visi stebėjosi, o iš gautų dovanų pusę grąžindavo. Orgonas sako, kad pasikvietė jį pas save „supratęs dangaus įkvėpimą“. Kuo labiau šeima Tartifą kaltina, tuo tvirčiau Orgonas jo laikosi: „juoba užsispyręs aš jojo laikysiuos“. Net Elmirai jis atsako: „bet nepasakysiu, nes nepamatysiu.“ Tik pats išgirdęs Tartifą savo ausimis jis pripažįsta: „Suklydau, suklydau...“

Rašiniui: TikėjimasDora

2. Kaip Tartifas naudojasi religija savo tikslams? Remkis keliomis scenomis.

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Kleantas tokį žmogų apibūdina iš anksto: jis „dorove pirkliauja“. Tartifas pasirodo scenoje garsiai kalbėdamas apie savo atgailą, kad išgirstų Dorina. Elmirai meilę jis aiškina tuo, kad Viešpats grožį leidęs, „kad ji mus žavėtų, pažadintų meilę“. Damisui jį apkaltinus, jis vaidina nuolankų nusidėjėlį, ir Orgonas juo patiki dar labiau. Orgono turtą jis priima žodžiais „Jei Viešpats taip nori...“. Elmirai jis aiškina, kad sąžinės sienas galima „ištempti“ ir kad „blogą tedaro vien garsas pasklidęs“. Pabaigoje, kai dangaus vardas nebetinka, jis sako, kad jam liepia „ištikimumas karaliui“.

Rašiniui: DoraTikėjimas

3. Kaip pjesėje susiduria tėvo valdžia ir šeimos narių valia?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Orgonas mano, kad jo noro pakanka: „o jeigu aš noriu, tai to ir užtenka.“ Jis sulaužo Valerui duotą žodį, o Marijona prisipažįsta: „Mes tėvo taip bijom“. Damisą, sakiusį tiesą, tėvas išvaro iš namų ir prakeikia, o Tartifui užrašo visą turtą. Kai Marijona klūpo ir maldauja, Orgonas sau liepia: „Širdie, tu laikykis“. Šeima tėvui priešintis gali tik gudrumu, kaip daro Dorina ir Elmira. Akla tėvo valia vos nepražudo visos šeimos, ir ją išgelbsti tik karalius. Pabaigoje Orgonas vėl sprendžia vienas, tik šįkart gerai.

Rašiniui: ValdžiaLaisvėMeilė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.