Ir Dievas težino, ką žmonės manytų,
įtarti galėtų, kad, būdamas kaltas,
aš jam pataikauju, apsimetu mylįs,
kad jis tik tylėtų, manęs netrukdytų.
KLEANTAS.
Be galo spalvotai jau teisinies tamsta,
įrodai man visa, pačiam kaip patinka,
užstoji net dangų, lyg dangui to reikia
ir pats nepajėgtų, kas kaltas nubausti.
Dangus savo žino, o tamsta žinoki,
jog Viešpats mums liepia kaltes dovanoti.
Nėra ko žiūrėti, ką žmonės sakytų,
jeigu taip elgiesi, kaip Dievas tau sako.
TARTIFAS.
Paaiškinau tamstai, aš jam dovanoju
čia mano krūtinėj, taigi aš elgiuosi,
kaip Dievas įsakė. Tačiau, jei mane jis
taip biauriai ir skaudžiai įžeisti galėjo,
dangus man įsako su juo negyventi.
KLEANTAS.
O gal tai taipogi dangaus paliepimas
į svetimą gerą nagus įkabinti,
tą dovaną imti, kur duoda apsvaigęs,
vaikus savo skriausdamas, ponas Orgonas?
TARTIFAS.
Mane kas pažįsta, negali galvoti,
kad čia koks godumas gal man vadovauti.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl Orgonas taip ilgai netiki, kad Tartifas yra apgavikas?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Orgonas Tartifą vertina pagal tai, ką mato iš šalies: bažnyčioje šis meldėsi taip, kad visi stebėjosi, o iš gautų dovanų pusę grąžindavo. Orgonas sako, kad pasikvietė jį pas save „supratęs dangaus įkvėpimą“. Kuo labiau šeima Tartifą kaltina, tuo tvirčiau Orgonas jo laikosi: „juoba užsispyręs aš jojo laikysiuos“. Net Elmirai jis atsako: „bet nepasakysiu, nes nepamatysiu.“ Tik pats išgirdęs Tartifą savo ausimis jis pripažįsta: „Suklydau, suklydau...“
Rašiniui: TikėjimasDora
2. Kaip Tartifas naudojasi religija savo tikslams? Remkis keliomis scenomis.
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Kleantas tokį žmogų apibūdina iš anksto: jis „dorove pirkliauja“. Tartifas pasirodo scenoje garsiai kalbėdamas apie savo atgailą, kad išgirstų Dorina. Elmirai meilę jis aiškina tuo, kad Viešpats grožį leidęs, „kad ji mus žavėtų, pažadintų meilę“. Damisui jį apkaltinus, jis vaidina nuolankų nusidėjėlį, ir Orgonas juo patiki dar labiau. Orgono turtą jis priima žodžiais „Jei Viešpats taip nori...“. Elmirai jis aiškina, kad sąžinės sienas galima „ištempti“ ir kad „blogą tedaro vien garsas pasklidęs“. Pabaigoje, kai dangaus vardas nebetinka, jis sako, kad jam liepia „ištikimumas karaliui“.
Rašiniui: DoraTikėjimas
3. Kaip pjesėje susiduria tėvo valdžia ir šeimos narių valia?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Orgonas mano, kad jo noro pakanka: „o jeigu aš noriu, tai to ir užtenka.“ Jis sulaužo Valerui duotą žodį, o Marijona prisipažįsta: „Mes tėvo taip bijom“. Damisą, sakiusį tiesą, tėvas išvaro iš namų ir prakeikia, o Tartifui užrašo visą turtą. Kai Marijona klūpo ir maldauja, Orgonas sau liepia: „Širdie, tu laikykis“. Šeima tėvui priešintis gali tik gudrumu, kaip daro Dorina ir Elmira. Akla tėvo valia vos nepražudo visos šeimos, ir ją išgelbsti tik karalius. Pabaigoje Orgonas vėl sprendžia vienas, tik šįkart gerai.
Rašiniui: ValdžiaLaisvėMeilė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.