Tartiufas4-6 psl. · apie 5 min.
I veiksmas7% kūrinio
4 psl.

aš tamstos prašyčiau į manąjį namą

nė kojos nekelti, nes skelbi tolydžio

mums pažiūras tokias, kad žmogui doram jomis

sekti netinka. Sakau atvirai, nes

kas slėgia man širdį, to negrumuliuoju.

DAMISAS.

Už mus laimingesnis tas ponas Tartifas.

PONIA PERNELLE.

Žmogus vieną kartą! Kas jojo paklauso,

tasai nesuklysta. Ir jei koksai žioplas,

kaip tu, drąsos turi prieš jį balsą kelti,

piktumas draskyte tuoj drasko man širdį.

DAMISAS.

Tai man čia žiūrėti, matyti ir kęsti,

kaip tas apsimetęs didžiausią galybę

namuos mūs įgijo, ir jei tas gražuolis

nesiteikia leisti – pažaisti nedrįstam.

DORINA.

Jei jo tu klausysi ir juo tu tikėsi –

mirtis tau ant vietos: vos tik pajudėsi –

tuojau nusidėsi, – visus jis daboja.

PONIA PERNELLE.

Viena tai ir laimė, kad jis jus daboja!

Į dangų tetrokšta visus mus nuvesti:

kas peiktina – peikia. Kaip mano sūnus jūs

karštai jį mylėkit – visų bus geriausia.

DAMISAS.

5 psl.

Kaip nori, močiute, nei tėvas, nei niekas

manęs prie Tartifo negali palenkti,

kitaip jei kalbėčiau, prieš širdį kalbėčiau.

Kiekvienas jo žingsnis gyvoji klasta juk,

kiekvienas jo žodis man apmaudą kelia.

DORINA.

Visiems pasipiktinti priežasties randas,

kai tas atsibastęs gudriai įsibrovė

į svetimą namą. Atėjęs nuplyšęs,

nudriskęs ir basas – ponu visiems dedas.

PONIA PERNELLE.

Jei jūs jo šventųjų pamokslų klausytut,

tai visa geriausiai čia tarptų ir augtų.

DORINA.

Tik tamstos vaizduotei atrodo jis šventas,

o jis tai melagis tėra apsimetęs.

PONIA PERNELLE.

Toksai jos liežuvis!

DORINA.

Nė vieno krislelio

aš nepatikėsiu nei jam, nei jo tarnui.

PONIA PERNELLE.

Koksai tas jo tarnas – neteko pažinti,

bet aš už Tartifą tai galvą padėsiu!

Jis jūsų kiekvieno vertybę atspėja

– užtat jo nekenčiat. Kai nuodėmę mato,

jam siela suvirpa – jis dangui darbuojas,

kaip jums gal patikti, suprantamas daiktas.

DORINA.

6 psl.

Tegul ir taip būnie, bet kodel, sakykit,

nuo kai kurio laiko jis nebepakenčia

jau svečio įėjus. Norėčiau žinoti,

koks nusižengimas, dangaus įžeidimas,

jei žmonės padorūs aplanko namus šiuos.

Sakysiu teisybę, atrodo lyg būtų (rodydama Elmirą)

del mūsų ponios, dievaži, pavydus jis.

PONIA PERNELLE.

Nutilk, pagalvoki, ką tu prasimanius.

Svečius tuos ne vienas Tartifas tepeikia.

Koktu pažiūrėti: pilnintėlis rūmas

kimšte prisikimšęs, prie durų ilgiausia

karietų virtinė, vieni jau tarnai kiek

čia triukšmo pridaro. Lai blogo neveikiat,

bet žmonės juk kalba – o tai jau negera.

KLEANTAS.

Tikrai, gerbiamoji, žmonėms neuždrausi,

burnos neužriši. Prasmės ir nebūtų

del plepalo kvailo sutraukyti ryšį

su savo bičiuliais, – jei tai padarytum,

ar liausis plepėję? Juk nieks niekados

neužtvenks apkalbos. Man regis, iš tikro

vien sąžinės savo klausyti tereikia:

žmogus jei gyvena visų nekalčiausiai,

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Koks Dorinos vaidmuo Orgono namuose?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Laisvė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.