Kaip nori, močiute, nei tėvas, nei niekas
manęs prie Tartifo negali palenkti,
kitaip jei kalbėčiau, prieš širdį kalbėčiau.
Kiekvienas jo žingsnis gyvoji klasta juk,
kiekvienas jo žodis man apmaudą kelia.
DORINA.
Visiems pasipiktinti priežasties randas,
kai tas atsibastęs gudriai įsibrovė
į svetimą namą. Atėjęs nuplyšęs,
nudriskęs ir basas – ponu visiems dedas.
PONIA PERNELLE.
Jei jūs jo šventųjų pamokslų klausytut,
tai visa geriausiai čia tarptų ir augtų.
DORINA.
Tik tamstos vaizduotei atrodo jis šventas,
o jis tai melagis tėra apsimetęs.
PONIA PERNELLE.
Toksai jos liežuvis!
DORINA.
Nė vieno krislelio
aš nepatikėsiu nei jam, nei jo tarnui.
PONIA PERNELLE.
Koksai tas jo tarnas – neteko pažinti,
bet aš už Tartifą tai galvą padėsiu!
Jis jūsų kiekvieno vertybę atspėja
– užtat jo nekenčiat. Kai nuodėmę mato,
jam siela suvirpa – jis dangui darbuojas,
kaip jums gal patikti, suprantamas daiktas.
DORINA.
Tegul ir taip būnie, bet kodel, sakykit,
nuo kai kurio laiko jis nebepakenčia
jau svečio įėjus. Norėčiau žinoti,
koks nusižengimas, dangaus įžeidimas,
jei žmonės padorūs aplanko namus šiuos.
Sakysiu teisybę, atrodo lyg būtų (rodydama Elmirą)
del mūsų ponios, dievaži, pavydus jis.
PONIA PERNELLE.
Nutilk, pagalvoki, ką tu prasimanius.
Svečius tuos ne vienas Tartifas tepeikia.
Koktu pažiūrėti: pilnintėlis rūmas
kimšte prisikimšęs, prie durų ilgiausia
karietų virtinė, vieni jau tarnai kiek
čia triukšmo pridaro. Lai blogo neveikiat,
bet žmonės juk kalba – o tai jau negera.
KLEANTAS.
Tikrai, gerbiamoji, žmonėms neuždrausi,
burnos neužriši. Prasmės ir nebūtų
del plepalo kvailo sutraukyti ryšį
su savo bičiuliais, – jei tai padarytum,
ar liausis plepėję? Juk nieks niekados
neužtvenks apkalbos. Man regis, iš tikro
vien sąžinės savo klausyti tereikia:
žmogus jei gyvena visų nekalčiausiai,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Koks Dorinos vaidmuo Orgono namuose?
Rašiniui: Laisvė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.