Tartiufas58-60 psl. · apie 5 min.
IV veiksmas67% kūrinio
58 psl.

Pusiau ketvirtos jau, – tai laikas, ponuli,

vienam susikaupus man būti ir melstis.

Prašau tat atleisti, turiu pasitraukti.

KLEANTAS.

A-a-a!..

II reginys.

ELMIRA, MARIJONA. KLEANTAS, DORINA.

DORINA (Kleantui),

O meldžiamas tamsta, daryki malonę

užstok nelaimingą, ji taip nusiminus,

išgirdus, kad tėvas šiandieną, šįvakar

ją verčia tekėti už pono Tartifo.

Tuojaus jis ateis čia. Ir mes susijunkim:

jėga ar gudrumas tur kelią pastoti

panelės nelaimei.

III reginys.

ORGONAS, ELMIRA, MARIJONA, KLEANTAS, DORINA.

ORGONAS.

Džiaugiuos susirinkus visus čia pamatęs.

(Marijonai) O tu, kad galėtumei džiaugtis ir juoktis,

raštus padariau jau, – gali nesirūpint.

MARIJONA (prie Orgono kelių)

Del Dievo malonės, tėveli, tėveli,

į tavo štai širdį šaukiuosi pakritus,

užjausk mano skausmą ir teikis suprasti.

59 psl.

O būk toksai geras ir nereikalauki,

neverski klausyti, kad dangui neskųsčiaus,

jog tėvo klausyti – sunki pareiga man.

Davei man gyvybę, tai nepadaryk jos

baisiausia nelaime. Jeigu ir uždrausi

mylėti, ką myliu, – maldauju – neriški

su tuo, kuo biauriuosi. Malonės, malonės,

aš taip nusiminus...

ORGONAS (jausdamais suminkštėsiąs).

Širdie, tu laikykis,

čia jokiai silpnybei negali būt vietos.

MARIJONA.

Jei tamstai jis mielas, tegul ir palieka,

aš tuo nesiskundžiu. Jam duok ką

turėdams ir visa, kas mano, jei nori,

pradėki – sutiksiu. Tik ne mane pačią.

Geriau vienuolyne liūdėti ir verkti,

kol Viešpats pasaulyje teiksis laikyti.

ORGONAS.

Tai bent man vienuolė gražaus pašaukimo,

kai tėvas jei draudžia netinkamą meilę.

Neklūpok. Jei purtais tą vyrą priimti,

tai progos turėsi šitoj moterystėj

sau dangų pelnytis.

DORINA.

Tai čia vėl pasakė...

ORGONAS.

Kad man neišdrįstum, aš griežtai draudžiu tau

60 psl.

žodelį prabilti. Tokios kas nematė!

KLEANTAS.

Patarti norėčiau, man leisk pasakyti...

ORGONAS.

Kas gali geriau man patarti. kaip tamsta,

už auksą brangesnis toksai patarimas,

bet šįkart, atleiski, man nereikalingas.

ELMIRA.

O man tai beklausant, kas lieka sakyti? –

tik nusistebėti iš to apjakimo.

Ar jis pakerėjo, kad jo vienas žodis

visus mus melagiais prieš tamstą padarė?

ORGONAS.

Žemiausias aš tarnas, bet visa man aišku:

užstoti vien nori ištvirkusį sūnų.

Jis puolė, kaip niekšas tą vargšą žmogelį,

o tamsta pabūgai jo klastą parodyt..

Jei būtų ten buvęs nors krislas teisybės, –

sujaudinta būtum ir skųstumeis vyrui.

ELMIRA.

Jei kas mums apsvaigęs net meilę pareiškia,

tai bene piestu tuoj, kaip ragana kokia,

akis pabalinus ir keikti prapliupus

putodama pulti, grasinti ir rėkti?

Galiu pasijuokti, o garso neskleisiu.

Tikroji dorovė – ta tepasirodo

maloniai ir tyliai. Nuo tos nekaltybės

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl Orgonas taip ilgai netiki, kad Tartifas yra apgavikas?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Orgonas Tartifą vertina pagal tai, ką mato iš šalies: bažnyčioje šis meldėsi taip, kad visi stebėjosi, o iš gautų dovanų pusę grąžindavo. Orgonas sako, kad pasikvietė jį pas save „supratęs dangaus įkvėpimą“. Kuo labiau šeima Tartifą kaltina, tuo tvirčiau Orgonas jo laikosi: „juoba užsispyręs aš jojo laikysiuos“. Net Elmirai jis atsako: „bet nepasakysiu, nes nepamatysiu.“ Tik pats išgirdęs Tartifą savo ausimis jis pripažįsta: „Suklydau, suklydau...“

Rašiniui: TikėjimasDora

2. Kaip Tartifas naudojasi religija savo tikslams? Remkis keliomis scenomis.

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Kleantas tokį žmogų apibūdina iš anksto: jis „dorove pirkliauja“. Tartifas pasirodo scenoje garsiai kalbėdamas apie savo atgailą, kad išgirstų Dorina. Elmirai meilę jis aiškina tuo, kad Viešpats grožį leidęs, „kad ji mus žavėtų, pažadintų meilę“. Damisui jį apkaltinus, jis vaidina nuolankų nusidėjėlį, ir Orgonas juo patiki dar labiau. Orgono turtą jis priima žodžiais „Jei Viešpats taip nori...“. Elmirai jis aiškina, kad sąžinės sienas galima „ištempti“ ir kad „blogą tedaro vien garsas pasklidęs“. Pabaigoje, kai dangaus vardas nebetinka, jis sako, kad jam liepia „ištikimumas karaliui“.

Rašiniui: DoraTikėjimas

3. Kaip pjesėje susiduria tėvo valdžia ir šeimos narių valia?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Orgonas mano, kad jo noro pakanka: „o jeigu aš noriu, tai to ir užtenka.“ Jis sulaužo Valerui duotą žodį, o Marijona prisipažįsta: „Mes tėvo taip bijom“. Damisą, sakiusį tiesą, tėvas išvaro iš namų ir prakeikia, o Tartifui užrašo visą turtą. Kai Marijona klūpo ir maldauja, Orgonas sau liepia: „Širdie, tu laikykis“. Šeima tėvui priešintis gali tik gudrumu, kaip daro Dorina ir Elmira. Akla tėvo valia vos nepražudo visos šeimos, ir ją išgelbsti tik karalius. Pabaigoje Orgonas vėl sprendžia vienas, tik šįkart gerai.

Rašiniui: ValdžiaLaisvėMeilė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.