žodelį prabilti. Tokios kas nematė!
KLEANTAS.
Patarti norėčiau, man leisk pasakyti...
ORGONAS.
Kas gali geriau man patarti. kaip tamsta,
už auksą brangesnis toksai patarimas,
bet šįkart, atleiski, man nereikalingas.
ELMIRA.
O man tai beklausant, kas lieka sakyti? –
tik nusistebėti iš to apjakimo.
Ar jis pakerėjo, kad jo vienas žodis
visus mus melagiais prieš tamstą padarė?
ORGONAS.
Žemiausias aš tarnas, bet visa man aišku:
užstoti vien nori ištvirkusį sūnų.
Jis puolė, kaip niekšas tą vargšą žmogelį,
o tamsta pabūgai jo klastą parodyt..
Jei būtų ten buvęs nors krislas teisybės, –
sujaudinta būtum ir skųstumeis vyrui.
ELMIRA.
Jei kas mums apsvaigęs net meilę pareiškia,
tai bene piestu tuoj, kaip ragana kokia,
akis pabalinus ir keikti prapliupus
putodama pulti, grasinti ir rėkti?
Galiu pasijuokti, o garso neskleisiu.
Tikroji dorovė – ta tepasirodo
maloniai ir tyliai. Nuo tos nekaltybės
nagus kur atstačius į akį kabinas –
apsaugok dangau mus. Manau, kad užtenka
šaltai pažiūrėti, be triukšmo atstumti
akiplėšos meilę ir baigtas dalykas.
ORGONAS.
Tegul taip ir būnie. Aš savo laikysiuos.
ELMIRA.
Tiktai nusilenkti prieš tą apjakimą.
O ką pasakysi, kai pats pamatysi,
kad sakėm visi mes gryniausią teisybę?
ORGONAS.
Ašai pamatysiu?
ELMIRA.
Taip.
ORGONAS.
Pasakų galas.
ELMIRA.
O jei aš parodau, aiškiausiai parodau?
ORGONAS.
Sapnuoji.
ELMIRA.
Kas tokį kur matė! Nieks jau
nebesako, kad žodžiais tikėtum. Bet jei pats
išvysi, išgirsi teisybę, – patsai jei išgirsi,
tai ką besakysi apie šventuolėlį?
ORGONAS.
Jei aš pamatyčiau, tai aš paskyčiau...
bet nepasakysiu, nes nepamatysiu.
ELMIRA.
Vadinas – meluoju? To nebepakęsiu,
mane tai įžeidžia. Aš taip padarysiu,
kad pats, ką pamatęs, jau neigt negalėsi.
ORGONAS.
Gerai, pamatysiu, koks tamstos guvumas
ir kaip tai galėsi žadus tuos tesėti.
ELMIRA (Dorinai).
Tegul jis ateina.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl Orgonas taip ilgai netiki, kad Tartifas yra apgavikas?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Orgonas Tartifą vertina pagal tai, ką mato iš šalies: bažnyčioje šis meldėsi taip, kad visi stebėjosi, o iš gautų dovanų pusę grąžindavo. Orgonas sako, kad pasikvietė jį pas save „supratęs dangaus įkvėpimą“. Kuo labiau šeima Tartifą kaltina, tuo tvirčiau Orgonas jo laikosi: „juoba užsispyręs aš jojo laikysiuos“. Net Elmirai jis atsako: „bet nepasakysiu, nes nepamatysiu.“ Tik pats išgirdęs Tartifą savo ausimis jis pripažįsta: „Suklydau, suklydau...“
Rašiniui: TikėjimasDora
2. Kaip Tartifas naudojasi religija savo tikslams? Remkis keliomis scenomis.
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Kleantas tokį žmogų apibūdina iš anksto: jis „dorove pirkliauja“. Tartifas pasirodo scenoje garsiai kalbėdamas apie savo atgailą, kad išgirstų Dorina. Elmirai meilę jis aiškina tuo, kad Viešpats grožį leidęs, „kad ji mus žavėtų, pažadintų meilę“. Damisui jį apkaltinus, jis vaidina nuolankų nusidėjėlį, ir Orgonas juo patiki dar labiau. Orgono turtą jis priima žodžiais „Jei Viešpats taip nori...“. Elmirai jis aiškina, kad sąžinės sienas galima „ištempti“ ir kad „blogą tedaro vien garsas pasklidęs“. Pabaigoje, kai dangaus vardas nebetinka, jis sako, kad jam liepia „ištikimumas karaliui“.
Rašiniui: DoraTikėjimas
3. Kaip pjesėje susiduria tėvo valdžia ir šeimos narių valia?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Orgonas mano, kad jo noro pakanka: „o jeigu aš noriu, tai to ir užtenka.“ Jis sulaužo Valerui duotą žodį, o Marijona prisipažįsta: „Mes tėvo taip bijom“. Damisą, sakiusį tiesą, tėvas išvaro iš namų ir prakeikia, o Tartifui užrašo visą turtą. Kai Marijona klūpo ir maldauja, Orgonas sau liepia: „Širdie, tu laikykis“. Šeima tėvui priešintis gali tik gudrumu, kaip daro Dorina ir Elmira. Akla tėvo valia vos nepražudo visos šeimos, ir ją išgelbsti tik karalius. Pabaigoje Orgonas vėl sprendžia vienas, tik šįkart gerai.
Rašiniui: ValdžiaLaisvėMeilė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.