Tartiufas64 psl. · apie 5 min.
IV veiksmas72% kūrinio
64 psl.

gerai viskas virto, pavojaus nebėra.

O mano vyrelis tai tamstą taip gerbia,

blogu jis įtarti visai negalėtų.

Norėdams parodyt, kaip tamsta jis tiki,

man liepė su tamsta vis būti, kalbėtis,

todel ir papeikti manęs jis negali,

kad šnekamės vienas su vienu susėję,

Dabar aš galėsiu ir širdį parodyt,

ji taip nerimauja pajutusi meilę.

TARTIFAS.

Kitaip juk kalbėjai čia pat neseniai dar?

Sunku man suprasti, kas tamstą atmainė.

ELMIRA.

Matau aš, kad moters širdies nepažįsti

ir nesupranti, ką tai reiškia, jei ginas.

Šiek tiek prieštarauja drovumas, kuklumas,

o kad ir labai mums patinka ta meilė,

bet prisipažinti – lyg ir nepatogu.

Mes ginamės pradžioj, bet iš viso būdo

gali jau suprasti, kad greit pasiduosim.

Garbė liepia lūpoms, neva, prieštarauti.

o tais prieštaravimais žadame viską.

Laisvi mano žodžiai. Drovumo nebliko:

tiesa pasakyta. Ar būčiau taip kantriai

klausiusis tamstos, jei būt nepatikę

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl Orgonas taip ilgai netiki, kad Tartifas yra apgavikas?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Orgonas Tartifą vertina pagal tai, ką mato iš šalies: bažnyčioje šis meldėsi taip, kad visi stebėjosi, o iš gautų dovanų pusę grąžindavo. Orgonas sako, kad pasikvietė jį pas save „supratęs dangaus įkvėpimą“. Kuo labiau šeima Tartifą kaltina, tuo tvirčiau Orgonas jo laikosi: „juoba užsispyręs aš jojo laikysiuos“. Net Elmirai jis atsako: „bet nepasakysiu, nes nepamatysiu.“ Tik pats išgirdęs Tartifą savo ausimis jis pripažįsta: „Suklydau, suklydau...“

Rašiniui: TikėjimasDora

2. Kaip Tartifas naudojasi religija savo tikslams? Remkis keliomis scenomis.

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Kleantas tokį žmogų apibūdina iš anksto: jis „dorove pirkliauja“. Tartifas pasirodo scenoje garsiai kalbėdamas apie savo atgailą, kad išgirstų Dorina. Elmirai meilę jis aiškina tuo, kad Viešpats grožį leidęs, „kad ji mus žavėtų, pažadintų meilę“. Damisui jį apkaltinus, jis vaidina nuolankų nusidėjėlį, ir Orgonas juo patiki dar labiau. Orgono turtą jis priima žodžiais „Jei Viešpats taip nori...“. Elmirai jis aiškina, kad sąžinės sienas galima „ištempti“ ir kad „blogą tedaro vien garsas pasklidęs“. Pabaigoje, kai dangaus vardas nebetinka, jis sako, kad jam liepia „ištikimumas karaliui“.

Rašiniui: DoraTikėjimas

3. Kaip pjesėje susiduria tėvo valdžia ir šeimos narių valia?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Orgonas mano, kad jo noro pakanka: „o jeigu aš noriu, tai to ir užtenka.“ Jis sulaužo Valerui duotą žodį, o Marijona prisipažįsta: „Mes tėvo taip bijom“. Damisą, sakiusį tiesą, tėvas išvaro iš namų ir prakeikia, o Tartifui užrašo visą turtą. Kai Marijona klūpo ir maldauja, Orgonas sau liepia: „Širdie, tu laikykis“. Šeima tėvui priešintis gali tik gudrumu, kaip daro Dorina ir Elmira. Akla tėvo valia vos nepražudo visos šeimos, ir ją išgelbsti tik karalius. Pabaigoje Orgonas vėl sprendžia vienas, tik šįkart gerai.

Rašiniui: ValdžiaLaisvėMeilė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.