Tartiufas69-72 psl. · apie 10 min.
IV veiksmas81% kūrinio
69 psl.

o gal šnipinėja kas nors iš namiškių.

VI reginys.

ORGONAS, ELMIRA.

ORGONAS (išlįsdamas iš po stalo).

Galiu pasakyti biaurybių biaurybė.

Sunku atsipeikėt išgirdus, ką sakė.

ELMIRA.

Koks greitas išlįsti, ne ta valanda dar,

kurioj įsitikinti tamsta galėtum.

Pavidalu vienu ramstytis nereikia.

ORGONAS.

Iš pragaro dugno jis čia atsirado.

ELMIRA.

Lengvatikis tamsta, žodelį išgirdęs

gali juk biauriausiai įžeisti nekaltą.

Palauk, kol įtikinti tamstą galėsiu

(Elmira užstoja Orgoną).

VII reginys.

TARTIFAS, ELMIRA, ORGONAS.

TARTIFAS (nematydama Orgono).

Aplinkui lyg būtų visi susitarę

mane laimingiausią greičiau padaryti.

gyvos nėra dvasios, ašai sužavėtas...

(Tuo laiku, kai Tartifas artinasi imti į glėbį Elmirą, ji pasitraukia ir Tartifas išvysta Orgoną).

ORGONAS(sulaikydamas Tartifą).

Palengva, palengva, nors meilė svaigina,

70 psl.

kažin ar pritinka tokiam šventam žmogui

geismais taip gesuoti, pagundas auginti.

Man žentu peršiesi ir žmoną vilioji,

kas būtų galėjęs, nematęs, tikėti.

Pirma aš maniau, kad tai jie prasimano,

dabar jau žinosiu, ko vertas esi tu –

įrodymo kito jau man nebereikia.

ELMIRA.

Prieš savo aš norą taip elgtis turėjau,

kad vyras teisybę patsai pamatytų.

TARTIFAS (Orgonui).

Ir tamsta tikėsi?..

ORGONAS.

Nėra ko sketriotis, tik jau, meldžiamasis,

greičiau išsinėšink, iš kur atsiradęs.

TARTIFAS.

Aš tikslą turėjau...

ORGONAS.

Burnos nepatarsiu

tau veltui bevarstyt, ne tų kalbų laikas,

greičiau iš namų man.

TARTIFAS.

Dedies šičia ponas?

Tai aš paprašysiu, kad tamsta išeitum,

nes namas jau mano ir mano čia teisės.

Ir man teks parodyt, kad priekabių ieškot,

kažką prasimanę kabinatės veltui.

Kas mano dorovę įtarti galėjo,

tas įžeidė dangų. Aš šitą niekšybę

nubausti mokėsiu. Mane kas išvaro,

tur kerštą patirti – tuojau jo patirsit.

71 psl.

VIII reginys.

ORGONAS, ELMIRA.

ELMIRA.

Keistai pašnekėjo. Ką reiškia jo žodžiai?

ORGONAS.

Jau taip pašnekėjo, kad juoktis nebėr ko.

ELMIRA.

Kad juoktis nebėr ko?

ORGONAS.

Suklydau, suklydau...

ir kaip aš išbrisiu, jam viską užrašęs?..

ELMIRA.

Jam viską užrašęs?

ORGONAS.

Tai jau padaryta,

bet kitas dalykas labiau dar man rūpi.

ELMIRA.

Koksai tas dalykas?

ORGONAS.

Greit visa žinosi, –

turiu tik ant aukšto nubėgęs patirti,

ar mano dėžutė dar ten tebestovi.

V veiksmas

72 psl.

I reginys.

ORGONAS, KLEANTAS.

KLEANTAS.

Kur tamsta išbėgi?

ORGONAS.

Bene aš žinausi?

KLEANTAS.

Manau, kad mums reikia visiems susirinkus

del įvykio šito bendrai pasitarti.

ORGONAS.

Dėžutė, dėžutė, del jos nusiminęs

labiau, kaip del kitko, kas čia pasidarė.

KLEANTAS.

Šitoji dėžutė kažin koks slapukas.

ORGONAS.

Išbėgdamas Argas man jąją paliko

ir tiek tepasakė, kad ten uždaryti

įvairūs jo raštai, kuriuos vyriausybė

jeigu pamatytų, pasmerktų tuoj Argą,

turtus jo atimtų, taip bent supratau aš.

KLEANTAS.

Kam tamstai reikėjo kitam ją įduoti?

ORGONAS.

Kadangi rūpėjo – Tartifui išdėsčiau...

Jis sąžinę mano visai nuramino,

jo išvadai rodės kuo taisyklingiausi.

Jis sakės turįs pas save ją paimti:

jeigu, mat, kratytų, ar klaustų dėžutės,

tai aš užsiginti ramiausiai galėčiau,

prisiekti galėčiau, nedrumsdamas sielos.

KLEANTAS.

Ir turtą užrašęs ir dėžę įdavęs

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl Orgonas taip ilgai netiki, kad Tartifas yra apgavikas?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Orgonas Tartifą vertina pagal tai, ką mato iš šalies: bažnyčioje šis meldėsi taip, kad visi stebėjosi, o iš gautų dovanų pusę grąžindavo. Orgonas sako, kad pasikvietė jį pas save „supratęs dangaus įkvėpimą“. Kuo labiau šeima Tartifą kaltina, tuo tvirčiau Orgonas jo laikosi: „juoba užsispyręs aš jojo laikysiuos“. Net Elmirai jis atsako: „bet nepasakysiu, nes nepamatysiu.“ Tik pats išgirdęs Tartifą savo ausimis jis pripažįsta: „Suklydau, suklydau...“

Rašiniui: TikėjimasDora

2. Kaip Tartifas naudojasi religija savo tikslams? Remkis keliomis scenomis.

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Kleantas tokį žmogų apibūdina iš anksto: jis „dorove pirkliauja“. Tartifas pasirodo scenoje garsiai kalbėdamas apie savo atgailą, kad išgirstų Dorina. Elmirai meilę jis aiškina tuo, kad Viešpats grožį leidęs, „kad ji mus žavėtų, pažadintų meilę“. Damisui jį apkaltinus, jis vaidina nuolankų nusidėjėlį, ir Orgonas juo patiki dar labiau. Orgono turtą jis priima žodžiais „Jei Viešpats taip nori...“. Elmirai jis aiškina, kad sąžinės sienas galima „ištempti“ ir kad „blogą tedaro vien garsas pasklidęs“. Pabaigoje, kai dangaus vardas nebetinka, jis sako, kad jam liepia „ištikimumas karaliui“.

Rašiniui: DoraTikėjimas

3. Kaip pjesėje susiduria tėvo valdžia ir šeimos narių valia?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Orgonas mano, kad jo noro pakanka: „o jeigu aš noriu, tai to ir užtenka.“ Jis sulaužo Valerui duotą žodį, o Marijona prisipažįsta: „Mes tėvo taip bijom“. Damisą, sakiusį tiesą, tėvas išvaro iš namų ir prakeikia, o Tartifui užrašo visą turtą. Kai Marijona klūpo ir maldauja, Orgonas sau liepia: „Širdie, tu laikykis“. Šeima tėvui priešintis gali tik gudrumu, kaip daro Dorina ir Elmira. Akla tėvo valia vos nepražudo visos šeimos, ir ją išgelbsti tik karalius. Pabaigoje Orgonas vėl sprendžia vienas, tik šįkart gerai.

Rašiniui: ValdžiaLaisvėMeilė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.