Tartiufas70-74 psl. · apie 10 min.
IV veiksmas83% kūrinio
70 psl.

kažin ar pritinka tokiam šventam žmogui

geismais taip gesuoti, pagundas auginti.

Man žentu peršiesi ir žmoną vilioji,

kas būtų galėjęs, nematęs, tikėti.

Pirma aš maniau, kad tai jie prasimano,

dabar jau žinosiu, ko vertas esi tu –

įrodymo kito jau man nebereikia.

ELMIRA.

Prieš savo aš norą taip elgtis turėjau,

kad vyras teisybę patsai pamatytų.

TARTIFAS (Orgonui).

Ir tamsta tikėsi?..

ORGONAS.

Nėra ko sketriotis, tik jau, meldžiamasis,

greičiau išsinėšink, iš kur atsiradęs.

TARTIFAS.

Aš tikslą turėjau...

ORGONAS.

Burnos nepatarsiu

tau veltui bevarstyt, ne tų kalbų laikas,

greičiau iš namų man.

TARTIFAS.

Dedies šičia ponas?

Tai aš paprašysiu, kad tamsta išeitum,

nes namas jau mano ir mano čia teisės.

Ir man teks parodyt, kad priekabių ieškot,

kažką prasimanę kabinatės veltui.

Kas mano dorovę įtarti galėjo,

tas įžeidė dangų. Aš šitą niekšybę

nubausti mokėsiu. Mane kas išvaro,

tur kerštą patirti – tuojau jo patirsit.

71 psl.

VIII reginys.

ORGONAS, ELMIRA.

ELMIRA.

Keistai pašnekėjo. Ką reiškia jo žodžiai?

ORGONAS.

Jau taip pašnekėjo, kad juoktis nebėr ko.

ELMIRA.

Kad juoktis nebėr ko?

ORGONAS.

Suklydau, suklydau...

ir kaip aš išbrisiu, jam viską užrašęs?..

ELMIRA.

Jam viską užrašęs?

ORGONAS.

Tai jau padaryta,

bet kitas dalykas labiau dar man rūpi.

ELMIRA.

Koksai tas dalykas?

ORGONAS.

Greit visa žinosi, –

turiu tik ant aukšto nubėgęs patirti,

ar mano dėžutė dar ten tebestovi.

V veiksmas

72 psl.

I reginys.

ORGONAS, KLEANTAS.

KLEANTAS.

Kur tamsta išbėgi?

ORGONAS.

Bene aš žinausi?

KLEANTAS.

Manau, kad mums reikia visiems susirinkus

del įvykio šito bendrai pasitarti.

ORGONAS.

Dėžutė, dėžutė, del jos nusiminęs

labiau, kaip del kitko, kas čia pasidarė.

KLEANTAS.

Šitoji dėžutė kažin koks slapukas.

ORGONAS.

Išbėgdamas Argas man jąją paliko

ir tiek tepasakė, kad ten uždaryti

įvairūs jo raštai, kuriuos vyriausybė

jeigu pamatytų, pasmerktų tuoj Argą,

turtus jo atimtų, taip bent supratau aš.

KLEANTAS.

Kam tamstai reikėjo kitam ją įduoti?

ORGONAS.

Kadangi rūpėjo – Tartifui išdėsčiau...

Jis sąžinę mano visai nuramino,

jo išvadai rodės kuo taisyklingiausi.

Jis sakės turįs pas save ją paimti:

jeigu, mat, kratytų, ar klaustų dėžutės,

tai aš užsiginti ramiausiai galėčiau,

prisiekti galėčiau, nedrumsdamas sielos.

KLEANTAS.

Ir turtą užrašęs ir dėžę įdavęs

73 psl.

visai atsidūrei Tartifo žabangos.

Visad man atrodė, turiu pasakyti,

jog neapgalvotai elgeisi iš pradžių.

Biaurybė, matydams akis kaip apdūmęs,

žiūrėjo daugiau kaip naudos sau ištraukti.

Reikėjo ištirti, reikėjo pažinti...

ORGONAS.

Toksai pavyzdingas, kilnumo paveikslas,

veidmainio tur sielą ir budelio širdį.

Ir aš varguose jį pamatęs, priglaudęs...

ne, ne, – to gana man, dabar jau žinosiu,

kas tie šventuolėliai, biaurėtis tik jaisiais.

Nuo šiandien už velnią jiems būsiu blogesnis.

KLEANTAS.

Turėki nors saiko, iš vieno juk galo

į kitą blaškaisi ramybės nustojęs,

teisybės nemoki atrast viduryje.

Dabar, kai patyrei, kaip tamstą apgavo

šventumo šydu savo veidą pridengęs,

piktumas apjakino tamstą šiandieną.

Ir tai, ką padarė biaurus tas melagis,

tuoj nori primesti tikram maldingumui.

Del to kad tas niekšas ir sukčius, vagilis,

manai, kad kas meldžias, tas jau apsimetęs,

manai, kad nebėra kilnaus dievotumo.

74 psl.

Tegul laisvamaniai sau šitaip protauja,

mums reikia, kas dora mokėti atskirti

nuo to, kas tik rodytis doras tenori.

Prasmės maža pagarbą reikšti iš anksto

ar žmogų paniekinti jo nepažinus.

Jeigu ir suklysti dar sykį reikėtų –

tai pasitikėti geriau, kaip įtarti.

II reginys.

ORGONAS, KLEANTAS, DAMISAS.

DAMISAS.

Tas niekšas jau tamstai grasina, tėveli,

užmiršta, kiek gero yra jis patyręs,

iš tamstos gerumo sau ginklą padarė...

Bausmės tėra vertas toksai išdidumas.

ORGONAS.

Teisybė, sūneli, aš tuo kankinuosi.

DAMISAS.

Tik leiskit, jam reikia ausis nukapoti.

Tokiam nusileisti, tai dar jį padrąsint –

einu ir tuoj galą aš jam padarysiu,

kitaip neišbrisim iš viso to triukšmo.

KLEANTAS.

Jaunystė čia kalba, kitaip ji negali.

Valdytis patarčiau: tokiais jau laikais ir

prie tokio valdovo mums tenka gyventi,

kad tas kur smarkauja – bylos nelaimėja.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl Orgonas taip ilgai netiki, kad Tartifas yra apgavikas?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Orgonas Tartifą vertina pagal tai, ką mato iš šalies: bažnyčioje šis meldėsi taip, kad visi stebėjosi, o iš gautų dovanų pusę grąžindavo. Orgonas sako, kad pasikvietė jį pas save „supratęs dangaus įkvėpimą“. Kuo labiau šeima Tartifą kaltina, tuo tvirčiau Orgonas jo laikosi: „juoba užsispyręs aš jojo laikysiuos“. Net Elmirai jis atsako: „bet nepasakysiu, nes nepamatysiu.“ Tik pats išgirdęs Tartifą savo ausimis jis pripažįsta: „Suklydau, suklydau...“

Rašiniui: TikėjimasDora

2. Kaip Tartifas naudojasi religija savo tikslams? Remkis keliomis scenomis.

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Kleantas tokį žmogų apibūdina iš anksto: jis „dorove pirkliauja“. Tartifas pasirodo scenoje garsiai kalbėdamas apie savo atgailą, kad išgirstų Dorina. Elmirai meilę jis aiškina tuo, kad Viešpats grožį leidęs, „kad ji mus žavėtų, pažadintų meilę“. Damisui jį apkaltinus, jis vaidina nuolankų nusidėjėlį, ir Orgonas juo patiki dar labiau. Orgono turtą jis priima žodžiais „Jei Viešpats taip nori...“. Elmirai jis aiškina, kad sąžinės sienas galima „ištempti“ ir kad „blogą tedaro vien garsas pasklidęs“. Pabaigoje, kai dangaus vardas nebetinka, jis sako, kad jam liepia „ištikimumas karaliui“.

Rašiniui: DoraTikėjimas

3. Kaip pjesėje susiduria tėvo valdžia ir šeimos narių valia?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Orgonas mano, kad jo noro pakanka: „o jeigu aš noriu, tai to ir užtenka.“ Jis sulaužo Valerui duotą žodį, o Marijona prisipažįsta: „Mes tėvo taip bijom“. Damisą, sakiusį tiesą, tėvas išvaro iš namų ir prakeikia, o Tartifui užrašo visą turtą. Kai Marijona klūpo ir maldauja, Orgonas sau liepia: „Širdie, tu laikykis“. Šeima tėvui priešintis gali tik gudrumu, kaip daro Dorina ir Elmira. Akla tėvo valia vos nepražudo visos šeimos, ir ją išgelbsti tik karalius. Pabaigoje Orgonas vėl sprendžia vienas, tik šįkart gerai.

Rašiniui: ValdžiaLaisvėMeilė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.