bet tamsta girdėjai, kas mums jau įvyko.
PONIA PERNELLE.
Mažam tau dar esant, kalbėjau ne sykį:
dorovė pasaulyje turi kentėti;
pavydas nemiršta, nors tiems, kur pavydi,
ir tenka numirti.
ORGONAS.
Ką tamsta kalbi man?
PONIA PERNELLE.
Visi, kur pavydi, tai išsigalvojo
ir tau prišnekėjo; – nereikia tikėti.
ORGONAS.
Patsai aš girdėjau, patsai aš regėjau.
PONIA PERNELLE.
O niekas negali niekad išmatuoti,
kiek piktas liežuvis priloti įstengia.
ORGONAS.
Motute, negundyk, aš keikti pradėsiu:
pačiam man bežiūrint jis siekė... kėsinos...
PONIA PERNELLE.
Piktieji liežuviai nuodus tik nešioja,
ir niekas negali nuo jų apsidrausti.
ORGONAS.
Ar tamsta klajoji, ar nesupranti jau,
ką reiškia matyti, žiūrėti, matyti...
Va šitom dviem savo akim pamatyti.
Argi teišgirsi, kai plyšiu berėkdams?
PONIA PERNELLE.
Dažniausiai mūs akys klaidingai pamato,
nereikia jomis tiek ir pasitikėti.
ORGONAS.
Pasiusiu bežiūrint
PONIA PERNELLE.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Tartifas naudojasi religija savo tikslams? Remkis keliomis scenomis.
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Kleantas tokį žmogų apibūdina iš anksto: jis „dorove pirkliauja“. Tartifas pasirodo scenoje garsiai kalbėdamas apie savo atgailą, kad išgirstų Dorina. Elmirai meilę jis aiškina tuo, kad Viešpats grožį leidęs, „kad ji mus žavėtų, pažadintų meilę“. Damisui jį apkaltinus, jis vaidina nuolankų nusidėjėlį, ir Orgonas juo patiki dar labiau. Orgono turtą jis priima žodžiais „Jei Viešpats taip nori...“. Elmirai jis aiškina, kad sąžinės sienas galima „ištempti“ ir kad „blogą tedaro vien garsas pasklidęs“. Pabaigoje, kai dangaus vardas nebetinka, jis sako, kad jam liepia „ištikimumas karaliui“.
Rašiniui: DoraTikėjimas
2. Kaip pjesėje susiduria tėvo valdžia ir šeimos narių valia?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Orgonas mano, kad jo noro pakanka: „o jeigu aš noriu, tai to ir užtenka.“ Jis sulaužo Valerui duotą žodį, o Marijona prisipažįsta: „Mes tėvo taip bijom“. Damisą, sakiusį tiesą, tėvas išvaro iš namų ir prakeikia, o Tartifui užrašo visą turtą. Kai Marijona klūpo ir maldauja, Orgonas sau liepia: „Širdie, tu laikykis“. Šeima tėvui priešintis gali tik gudrumu, kaip daro Dorina ir Elmira. Akla tėvo valia vos nepražudo visos šeimos, ir ją išgelbsti tik karalius. Pabaigoje Orgonas vėl sprendžia vienas, tik šįkart gerai.
Rašiniui: ValdžiaLaisvėMeilė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.