Tartiufas76-78 psl. · apie 5 min.
V veiksmas88% kūrinio
76 psl.

bet tamsta girdėjai, kas mums jau įvyko.

PONIA PERNELLE.

Mažam tau dar esant, kalbėjau ne sykį:

dorovė pasaulyje turi kentėti;

pavydas nemiršta, nors tiems, kur pavydi,

ir tenka numirti.

ORGONAS.

Ką tamsta kalbi man?

PONIA PERNELLE.

Visi, kur pavydi, tai išsigalvojo

ir tau prišnekėjo; – nereikia tikėti.

ORGONAS.

Patsai aš girdėjau, patsai aš regėjau.

PONIA PERNELLE.

O niekas negali niekad išmatuoti,

kiek piktas liežuvis priloti įstengia.

ORGONAS.

Motute, negundyk, aš keikti pradėsiu:

pačiam man bežiūrint jis siekė... kėsinos...

PONIA PERNELLE.

Piktieji liežuviai nuodus tik nešioja,

ir niekas negali nuo jų apsidrausti.

ORGONAS.

Ar tamsta klajoji, ar nesupranti jau,

ką reiškia matyti, žiūrėti, matyti...

Va šitom dviem savo akim pamatyti.

Argi teišgirsi, kai plyšiu berėkdams?

PONIA PERNELLE.

Dažniausiai mūs akys klaidingai pamato,

nereikia jomis tiek ir pasitikėti.

ORGONAS.

Pasiusiu bežiūrint

PONIA PERNELLE.

77 psl.

Žmogus juk suklysta,

tokios prigimties jis, ir geras dažnai mums

atrodo lyg blogas, ir tau pasirodė.

ORGONAS.

Bučiuoti jis siekė čia pat mano žmoną,

mačiau, koks jis geras.

PONIA PERNELLE.

Jei kaltinti nori,

tai reikia atrasti tam priežastį rimtą,

gerai įsitikinti, kolei prabilsi.

ORGONAS.

Geriau dar?! Po plynių, ar nori, o motin,

kad jis man bežiūrint... aš kokią kvailybę

galiu pasakyti...

PONIA PERNELLE.

Pažįstu jo sielą:

maldoj ji paskendus. Netilpsta galvoj man,

kad jis taip darytų, kaip jūs čia man sakot.

ORGONAS.

Jei tamsta nebūtumei motina mano,

tai iš to piktumo – ką taip pasakyčiau...

DORINA.

Pasaulyje viskas taip sukas aplinkui:

mumis netikėjai, štai netiki tamsta.

KLEANTAS.

Del niekų čia ginčas. Mums rūpintis reikia,

kaip gintis nuo šito begėdžio puolimo,

ir snaust pavojinga, – jis gali laimėti.

DAMISAS.

Ar jojo plėšrumas net tiek užsimotų?!

ELMIRA.

Manau, kad prasmės nėr ką nors jam sakyti,

78 psl.

koksai jis dėkingas, visi jau pamatėm.

KLEANTAS.

Nėra ko tikėtis: jis bus sugalvojęs

biauriausių suktybių tai bylai paremti,

privirs čia mums putros ir pinklių prinarstys,

nes ginklas jo rankoj. Kaip tamsta galėjai,

raštus tuos padaręs, su juo griežtai elgtis?

ORGONAS.

Teisybė, teisybė, bet ką man daryti?

Aš, tiesą išvydęs, – užsidegiau keršyt

ir nebegalėjau jau susivaldyti.

KLEANTAS.

Labai aš norėčiau, kaip nors padaryti,

kad tamsta galėtum su juo susitaikint.

ELMIRA.

Jei būčiau žinojus, koks ginklas jo rankoj,

nebūčiau pradėjus tiek triukšmo daryti.

ORGONAS (Dorinai, matydamas Loyal'į įeinant)

Ko tas čia dar nori, tu bėk, sužinoki,

aš taip nusiteikęs, kad svečio nenoriu.

IV reginys.

ORGONAS, PONIA PERNELLE, MARIJONA, ELMIRA, KLEANTAS, DAMISAS, DORINA, LOYAL'IS.

LOYAL'IS (Dorinai teatro gilumoje).

Sveika būk, sesute, prašau padaryti,

kad teiktųsi ponas...

DORINA.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip Tartifas naudojasi religija savo tikslams? Remkis keliomis scenomis.

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Kleantas tokį žmogų apibūdina iš anksto: jis „dorove pirkliauja“. Tartifas pasirodo scenoje garsiai kalbėdamas apie savo atgailą, kad išgirstų Dorina. Elmirai meilę jis aiškina tuo, kad Viešpats grožį leidęs, „kad ji mus žavėtų, pažadintų meilę“. Damisui jį apkaltinus, jis vaidina nuolankų nusidėjėlį, ir Orgonas juo patiki dar labiau. Orgono turtą jis priima žodžiais „Jei Viešpats taip nori...“. Elmirai jis aiškina, kad sąžinės sienas galima „ištempti“ ir kad „blogą tedaro vien garsas pasklidęs“. Pabaigoje, kai dangaus vardas nebetinka, jis sako, kad jam liepia „ištikimumas karaliui“.

Rašiniui: DoraTikėjimas

2. Kaip pjesėje susiduria tėvo valdžia ir šeimos narių valia?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Orgonas mano, kad jo noro pakanka: „o jeigu aš noriu, tai to ir užtenka.“ Jis sulaužo Valerui duotą žodį, o Marijona prisipažįsta: „Mes tėvo taip bijom“. Damisą, sakiusį tiesą, tėvas išvaro iš namų ir prakeikia, o Tartifui užrašo visą turtą. Kai Marijona klūpo ir maldauja, Orgonas sau liepia: „Širdie, tu laikykis“. Šeima tėvui priešintis gali tik gudrumu, kaip daro Dorina ir Elmira. Akla tėvo valia vos nepražudo visos šeimos, ir ją išgelbsti tik karalius. Pabaigoje Orgonas vėl sprendžia vienas, tik šįkart gerai.

Rašiniui: ValdžiaLaisvėMeilė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.