Tartiufas84-85 psl. · apie 5 min.
V veiksmas96% kūrinio
84 psl.

Rėkte reikia rėkti, to niekšo elgimos

jo akiplėšumą teisme jei žinotų,

kitaip jie nuspręstų ir raštų vertybę.

VI reginys.

VALERAS, ORGONAS, PONIA PERNELLE, ELMIRA, KLEANTAS, MARIJONA, DAMISAS, DORINA.

VALERAS.

Skaudu man be galo taip tamstą surūpint,

bet aš netikėtai pavojų pažinęs,

turiu tuoj pranešti, ką draugas man sakė.

Žinodams, kad tamstos šeima artima man,

jis taip jau padarė, na kaip – nesakysiu,

gana kad jis gavo iš slaptojo skyriaus

žinoti, jog tamstai didžiausias pavojus.

Belieka, kur akys nuves, iš tėvynės

išbėgti negaištant, jei gelbėtis nori.

Tas niekšas Tartifas apskundė karaliui,

o skundui paremti turėjo jis dėžę,

nes tamsta slapstei juk raštus, kur paliko

žmogus mūsų valdžiai labai nusikaltęs.

Karalius jau liepė suimti tuoj tamstą.

Tartifui net pavesta tą atlydėti,

kuriam įsakyta, kad tamstą suimtų.

KLEANTAS.

85 psl.

O tai jau biaurybių biaurybė tikriausia!

Štai, kaip sugalvojo paveldėti turtą.

ORGONAS.

Aš jums pasakysiu: jis pragaro šliužas.

VALERAS.

Maldauju, skubėkim, gal visa pražūti.

Prie durų jau laukia arkliai pakinkyti,

o čia štai auksiniai, – kelionei reikės jų,

negaiškim, negaiškim, aš pats palydėsiu

į vietą, kur jokio pavojaus nebėra.

Tikiuosiu – išbėgsim.

ORGONAS.

Tiek gero iš tamstos.

Deja, gal, linksmesnei mums dienai prašvitus,

galėsiu ir aš atsilyginti tamstai.

To Dievo prašysiu. Sudie jums, – kaip nors čia

reikės pasirūpint...

KLEANTAS.

Skubėkit, skubėkit,

kaip nors mes išbrisim...

VII reginys.

TARTIFAS, KARALIAUS VALDININKAS, PONIA PERNELLE, ORGONAS, ELMIRA, KLEANTAS, MARIJONA, DAMISAS, VALERAS, DORINA.

TARTIFAS.

Iš lėto, iš lėto, nėra ko blaškytis,

juk nebeišbėgsi ir nepasislėpsi:

karalius man liepė, – suimti atėjom.

ORGONAS.

O tu, išdavike, tą baisųjį smūgį

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip Tartifas naudojasi religija savo tikslams? Remkis keliomis scenomis.

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Kleantas tokį žmogų apibūdina iš anksto: jis „dorove pirkliauja“. Tartifas pasirodo scenoje garsiai kalbėdamas apie savo atgailą, kad išgirstų Dorina. Elmirai meilę jis aiškina tuo, kad Viešpats grožį leidęs, „kad ji mus žavėtų, pažadintų meilę“. Damisui jį apkaltinus, jis vaidina nuolankų nusidėjėlį, ir Orgonas juo patiki dar labiau. Orgono turtą jis priima žodžiais „Jei Viešpats taip nori...“. Elmirai jis aiškina, kad sąžinės sienas galima „ištempti“ ir kad „blogą tedaro vien garsas pasklidęs“. Pabaigoje, kai dangaus vardas nebetinka, jis sako, kad jam liepia „ištikimumas karaliui“.

Rašiniui: DoraTikėjimas

2. Kas pabaigoje išgelbsti Orgono šeimą nuo Tartifo?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Valdžia

3. Kaip pjesėje susiduria tėvo valdžia ir šeimos narių valia?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Orgonas mano, kad jo noro pakanka: „o jeigu aš noriu, tai to ir užtenka.“ Jis sulaužo Valerui duotą žodį, o Marijona prisipažįsta: „Mes tėvo taip bijom“. Damisą, sakiusį tiesą, tėvas išvaro iš namų ir prakeikia, o Tartifui užrašo visą turtą. Kai Marijona klūpo ir maldauja, Orgonas sau liepia: „Širdie, tu laikykis“. Šeima tėvui priešintis gali tik gudrumu, kaip daro Dorina ir Elmira. Akla tėvo valia vos nepražudo visos šeimos, ir ją išgelbsti tik karalius. Pabaigoje Orgonas vėl sprendžia vienas, tik šįkart gerai.

Rašiniui: ValdžiaLaisvėMeilė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.