Tartiufas85-86 psl. · apie 5 min.
V veiksmas97% kūrinio
85 psl.

O tai jau biaurybių biaurybė tikriausia!

Štai, kaip sugalvojo paveldėti turtą.

ORGONAS.

Aš jums pasakysiu: jis pragaro šliužas.

VALERAS.

Maldauju, skubėkim, gal visa pražūti.

Prie durų jau laukia arkliai pakinkyti,

o čia štai auksiniai, – kelionei reikės jų,

negaiškim, negaiškim, aš pats palydėsiu

į vietą, kur jokio pavojaus nebėra.

Tikiuosiu – išbėgsim.

ORGONAS.

Tiek gero iš tamstos.

Deja, gal, linksmesnei mums dienai prašvitus,

galėsiu ir aš atsilyginti tamstai.

To Dievo prašysiu. Sudie jums, – kaip nors čia

reikės pasirūpint...

KLEANTAS.

Skubėkit, skubėkit,

kaip nors mes išbrisim...

VII reginys.

TARTIFAS, KARALIAUS VALDININKAS, PONIA PERNELLE, ORGONAS, ELMIRA, KLEANTAS, MARIJONA, DAMISAS, VALERAS, DORINA.

TARTIFAS.

Iš lėto, iš lėto, nėra ko blaškytis,

juk nebeišbėgsi ir nepasislėpsi:

karalius man liepė, – suimti atėjom.

ORGONAS.

O tu, išdavike, tą baisųjį smūgį

86 psl.

prirengęs, atbėgi dar pasityčioti:

čia tavo niekšybių visų bus vainikas.

TARTIFAS.

Tie užsipuolimai manęs neužgauna,

del meilės dangaus aš mokėsiu kentėti.

KLEANTAS.

Kuklumo šaltinis.

DAMISAS.

Jis dangų pašiepia.

TARTIFAS.

Piestu norint šoksit – manęs tai nejaudins.

Man pareigos šventos, ir jų težiūrėsiu.

MARIJONA.

Taries, gal, jau tamsta garbės daug įgysiąs,

arba ką nors gero esi čia padaręs?

TARTIFAS.

Gana pagalvoti, mane kas atsiuntęs,

jau reikia garbingą tą žygį vadinti.

ORGONAS.

Argi užmiršai jau, o tu, nedėkingas,

iš kokios aš balos tave išsitraukiau.

TARTIFAS.

Aš neužmiršau to, ką man esi daręs,

bet ištikimumas karaliui man liepia

suprasti, kur pareigos mano didžiausios,

jos tai užgesino ir tą dėkingumą:

joms aš paaukočiau ne tik mano tėvą,

bičiulį, ar žmoną, – pats galvą padėčiau.

ELMIRA.

Melagių, melagis.

DORINA.

Kas šventa, kas dora –

skraiste jam tarnauja biaurumui pridengti.

KLEANTAS.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip Tartifas naudojasi religija savo tikslams? Remkis keliomis scenomis.

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Kleantas tokį žmogų apibūdina iš anksto: jis „dorove pirkliauja“. Tartifas pasirodo scenoje garsiai kalbėdamas apie savo atgailą, kad išgirstų Dorina. Elmirai meilę jis aiškina tuo, kad Viešpats grožį leidęs, „kad ji mus žavėtų, pažadintų meilę“. Damisui jį apkaltinus, jis vaidina nuolankų nusidėjėlį, ir Orgonas juo patiki dar labiau. Orgono turtą jis priima žodžiais „Jei Viešpats taip nori...“. Elmirai jis aiškina, kad sąžinės sienas galima „ištempti“ ir kad „blogą tedaro vien garsas pasklidęs“. Pabaigoje, kai dangaus vardas nebetinka, jis sako, kad jam liepia „ištikimumas karaliui“.

Rašiniui: DoraTikėjimas

2. Kas pabaigoje išgelbsti Orgono šeimą nuo Tartifo?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Valdžia

3. Kaip pjesėje susiduria tėvo valdžia ir šeimos narių valia?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Orgonas mano, kad jo noro pakanka: „o jeigu aš noriu, tai to ir užtenka.“ Jis sulaužo Valerui duotą žodį, o Marijona prisipažįsta: „Mes tėvo taip bijom“. Damisą, sakiusį tiesą, tėvas išvaro iš namų ir prakeikia, o Tartifui užrašo visą turtą. Kai Marijona klūpo ir maldauja, Orgonas sau liepia: „Širdie, tu laikykis“. Šeima tėvui priešintis gali tik gudrumu, kaip daro Dorina ir Elmira. Akla tėvo valia vos nepražudo visos šeimos, ir ją išgelbsti tik karalius. Pabaigoje Orgonas vėl sprendžia vienas, tik šįkart gerai.

Rašiniui: ValdžiaLaisvėMeilė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.