Jei tamsta sakaisi, kad į šitą žygį
bus ištikimumas patsai pastūmėjęs,
tai ko jau tylėjai, ko laukei, kol vyras
sugavo jam žmoną viliojant ir gundant,
ir kaip iš namų jisai ėmė varyti,
tada kuogreičiausiai nubėgęs apskundei.
O jei jis ir kaltas, tai jau meldžiamasis,
kokia čia kilnybė jam turtą išplėšti?
TARTIFAS (karaliaus valdininkui).
Jau teikis čia tamsta mane išvaduoti,
gana tų rėksnių man, įvykinti reikia,
kas mums įsakyta. Prašau nebegaišti.
KARALIAUS VALDININKAS.
Per ilgai aš laukiau – įvykinti reikia,
juoba kad ir tamsta pats ragini skubint.
Tegul tat įvyksta: tuojau su manim eik, –
kalėjimas laukia.
TARTIFAS.
Manęs juk nelaukia.
VALDININKAS.
Taigi, kad tai tamstos.
TARTIFAS.
Už ką man kalėti?
VALDININKAS.
Tai aiškinti tamstai visai man nerūpi.
(Orgonui) Jau audra praėjo, tat nusiraminki.
Tai laimė, kad turime tokį karalių,
kurs kiaurai supranta žmonių tų vertybę
ir jis apgavikų didžiausiasis priešas,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kas pabaigoje išgelbsti Orgono šeimą nuo Tartifo?
Rašiniui: Valdžia
2. Kaip pjesėje susiduria tėvo valdžia ir šeimos narių valia?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Orgonas mano, kad jo noro pakanka: „o jeigu aš noriu, tai to ir užtenka.“ Jis sulaužo Valerui duotą žodį, o Marijona prisipažįsta: „Mes tėvo taip bijom“. Damisą, sakiusį tiesą, tėvas išvaro iš namų ir prakeikia, o Tartifui užrašo visą turtą. Kai Marijona klūpo ir maldauja, Orgonas sau liepia: „Širdie, tu laikykis“. Šeima tėvui priešintis gali tik gudrumu, kaip daro Dorina ir Elmira. Akla tėvo valia vos nepražudo visos šeimos, ir ją išgelbsti tik karalius. Pabaigoje Orgonas vėl sprendžia vienas, tik šįkart gerai.
Rašiniui: ValdžiaLaisvėMeilė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.