Tartiufas9 psl. · apie 5 min.
I veiksmas10% kūrinio
9 psl.

KLEANTAS, DORINA.

KLEANTAS.

Prapliups mus vėl barti apkvaišusi senė,

aš nebelydėsiu.

DORINA.

O gaila, tik gaila,

kad ji negirdėjo: suduotų ji tamstai

už meilų tą vardą, nesitiki tokio.

KLEANTAS.

Piestu jau ant mūsų del niekų ji šoka,

o už tą Tartifą tai galvą padėtų.

DORINA.

Senoji dar niekis, jei tamsta matytum

jos sūnų, mūs poną, tasai kaip apsvaigęs!

Visi kai pradėjom mes šiauštis, bambėti,

tai lyg kunigaikščiui patsai jam tarnauja –

jį broliu vadina. Jisai jam brangesnis

už sūnų, už žmoną – jam paslaptis sakos.

Meilus ir švelnus jis Tartifui, biaurybei,

tarytum gražiausia tai būtų meilužė.

Stale jį garbingoje vietoj sodina;

žandai net šiam plyšta, kai glemžia, kai ryja,

o ponas tik džiaugias. Visi jam geriausią

tur kąsnį užleisti, kai šiam atsirūgsta,

tai ponas sau šnibžda: lai Dievas tau paded.

Sumišęs, sumišęs – tai aiškiai matyti.

Tartifas jam viskas, – jis didvyris tikras

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Koks Dorinos vaidmuo Orgono namuose?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Laisvė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.