Vincas Mykolaitis-Putinas · 1893–1967

Džiaukis, žeme!

27 psl. iš 96·apie 5 min.·2 klausimai

27 psl.

  1. Džiaukis, žemei Tavo kraterų gelmėse
  2. Dar pirmykštės Dievo liepsnos neišblėsę.
  3. Gaivalinę, šviesią laisvę pamylėjus,
  4. Tu gimdai naujos buities laisvus kūrėjus.
  5. Tu vergų nebylias širdis įsupai:
  6. Dega ugnys, gaudžia giesmės ir varpai!
  7. Visos kalvos linksta kryžiais pasipuošę,–
  8. Amžiais laukto atgimimo šventę ruošia.
  9. Džiaukis, žeme, jūrą mėlyną pamilus!
  10. Kaip dangus jos slėpiniai aukšti ir gilūs.
  11. Tieski bures – debesynų baltas drobes –
  12. Skrenda laivas, verpetu bangas apgobęs.
  13. Kai parplauks jisai iš tolimos šalies,
  14. Gintariniai mūsų rūmai auksu švies.
  15. Leisis saulė, ūščios bangos, degs žibintai,
  16. Žiebsis žvaigždės mūsų žemei atgaivintai, nuramintai.

1923.

Klausimai: Džiaukis, žeme!

1. Kaip rinkinio pavadinimą „Tarp dviejų aušrų“ padeda suprasti pirmasis jo tekstas ir kaip į jį atsako paskutinis eilėraštis „Pabaiga“?

Rodyti atsakymą

Pirmajame tekste žmogus rytuose nuspėja artėjančią šviesą, bet jame atgyja vakarų atošvaistos, daiktai jo regėjime dvilypuojasi, ir tekstas baigiasi žodžiais „tau be galo liūdna“. Jis atsidūręs tarp to, kas baigiasi, ir to, kas dar neprasidėjo, ir nė vienai šviesai iki galo nepriklauso. Eilėraštyje „Pabaiga“ lyrinis subjektas baigia dainuoti praėjusio meto žemės sapnus, jo dvasia kaip paukštis pajunta ateinančio ryto pranešėjus, o merdinčio vakaro žaizda paliovė skaudėjus. Taip rinkinys eina nuo nerimo ir liūdesio prie ramybės ir naujos aušros.

2. Kuo skiriasi lyrinio subjekto santykis su tuo, kas aukščiau žmogaus, eilėraštyje „Rūpintojėlis“ ir cikle „Pesimizmo himnai“?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Tikėjimas

Nori išsaugoti savo atsakymus ir citatas? Susikurk skaitymo planą: nemokamai ir be slaptažodžio.

Tekstas: epaveldas.lt (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka). Puslapius sunumeravome patys, kad skaitymą būtų galima padalyti į vakarus. Paaiškinimus ir klausimus parengė Kalbininkas.