Vincas Mykolaitis-Putinas · 1893–1967

Fantazijos

20-23 psl. iš 96·apie 15 min.·2 klausimai

20 psl.

I

  1. Stačiai iš vakaro raustančios saulės
  2. Ritasi šniokšdamos virpančios bangos.
  3. Taškosi, laistosi, krykštauja, nardo –
  4. Vis jau artėdamos, vis jau didėdamos,
  5. Žaidžia ir grumsčiojas, juokias ir pykstauja –
  6. Ir nenumaldomu ir nesulaikomu
  7. Visa skandinančio gaivalo sūkuriu
  8. Smogė ir sviedė
  9. Melsva erdve.
  10. Ū – – ha – – ! – ūščioja, supasi,
  11. Griaudžia ir dunda liepsnoti verpetai.
  12. Tartum auksiniais padangių trimitais
  13. Supūtė vėtrą archangelų lūpos –
  14. Visą pasaulį pažadino džiūgauti,
  15. Kilti ir lėkti į mėlyną prieblandą
  16. Visa pamirštančiu, šėlstančiu kvaituliu,
  17. Degančiu žvilgsniu
  18. Lėkti tolyn.
  19. Bet jau iš saulės – begęstančios saulės –
  20. Skrenda žvilgėdami mėlyni raiteliai –

21 psl.

  1. Skrenda atokrantėm, skrenda atošvaistom,
  2. Skrenda ir slepiasi ūkanų skraistėse,
  3. Sprunka tarpekliuose, genas užuolankom,–
  4. Ė, jau ir daginė, ė – jau ir sučiuopė –
  5. Apglėbė juosmenį, svilina smilkinius,–
  6. Ė gi pasaulyje
  7. Laisva, platu!.. .–

II

  1. Didelės akys ir mėlyni toliai
  2. Sukeitė spindulius savo gelmėse,
  3. Visą pasulį nakty paskandino,
  4. Bet susiglobti per amžius negali.
  5. Didelės akys, kaip rudenio naktys,
  6. Tamsios ir gilios ilgais pažvelgimais –
  7. Spindi į gelmę nebyliais žvaigždynais,
  8. Bet laukiamų paslapčių nepasako.
  9. Mėlyni toliai, kaip krišpolo pilys,
  10. Lūkesiu virpa nuo mylimo žvilgsnio,
  11. Žvanga aidais nuo pakilusio geismo,
  12. Bet ūkanotų skliaustų nepradengia.
  13. Pinasi žvaigždžių žėruojančios gijos,

22 psl.

  1. Blykčioja kalnų sniegai baltapūkiai,
  2. Ūžia artėdamos mėlynos jūrės,–
  3. Glūdi vien tolyje tolimi toliai.

III

  1. Kur tu leki, mano mylima vėle,
  2. Kapą palikus ir liūdinti kryžių?–
  3. Blaškosi linkdamos gedulo vėliavos,
  4. Klumpa ant kelių maldaujanti Libera.
  5. Libera! – Libera! – ak, neprikelsi
  6. To, kam gyvybėj mirtis karaliauja,
  7. To, kam iš saulės palinkę šešėliai
  8. Gedulos kryžiais paženklino kaktą.
  9. Ė, tegu lekia iš šėlstančio pragaro
  10. Visos kvatojančios kvaituliu raganos! –
  11. Grįžk į kapus, mano mylima vėle,
  12. Ten tavęs laukia linguodamas kryžius.

IV

  1. Cit!...– –
  2. Kodel gi durys staiga atsidarė –
  3. Šiurpuliu nusmelkė šaltas atodūsis...
  4. Juoda anapus, lyg tvylančios žiotys –
  5. Kažkas nematomas slankioja, dangstos...

23 psl.

  1. – Prašom!. . . Įeikit!. . . – Eina jau, eina...
  2. Pokštelė aidesiu kaž kuris baldas,
  3. Kaž kas nerimstančia nuojauta kvėpė –
  4. Ir už pečių nebyliai atsistojo.
  5. – Prieteli, ką man sakysi?
  6. Jau metas vėlyvas.. . –
  7. Tyli... Vienas tik stagaras
  8. Klibina langą,
  9. Kaip gyvas.
  10. – Prieteli, tavo kuklumas
  11. Labai man patinka... –
  12. Tyli... Tik gremžias peliūkštė
  13. Pasienio gzimse
  14. Pro tinką.
  15. – Prieteli, štai mano geismas:
  16. Prasmeki tu skradžiai!... –
  17. Tyli... Vien suokia iš tolo
  18. Vėtros verkimai
  19. Bežadžiai.

1925.

Klausimai: Fantazijos

1. Kaip rinkinio pavadinimą „Tarp dviejų aušrų“ padeda suprasti pirmasis jo tekstas ir kaip į jį atsako paskutinis eilėraštis „Pabaiga“?

Rodyti atsakymą

Pirmajame tekste žmogus rytuose nuspėja artėjančią šviesą, bet jame atgyja vakarų atošvaistos, daiktai jo regėjime dvilypuojasi, ir tekstas baigiasi žodžiais „tau be galo liūdna“. Jis atsidūręs tarp to, kas baigiasi, ir to, kas dar neprasidėjo, ir nė vienai šviesai iki galo nepriklauso. Eilėraštyje „Pabaiga“ lyrinis subjektas baigia dainuoti praėjusio meto žemės sapnus, jo dvasia kaip paukštis pajunta ateinančio ryto pranešėjus, o merdinčio vakaro žaizda paliovė skaudėjus. Taip rinkinys eina nuo nerimo ir liūdesio prie ramybės ir naujos aušros.

2. Kuo skiriasi lyrinio subjekto santykis su tuo, kas aukščiau žmogaus, eilėraštyje „Rūpintojėlis“ ir cikle „Pesimizmo himnai“?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Tikėjimas

Nori išsaugoti savo atsakymus ir citatas? Susikurk skaitymo planą: nemokamai ir be slaptažodžio.

Tekstas: epaveldas.lt (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka). Puslapius sunumeravome patys, kad skaitymą būtų galima padalyti į vakarus. Paaiškinimus ir klausimus parengė Kalbininkas.