Vincas Mykolaitis-Putinas · 1893–1967
Kėlėsi laisvė
41 psl. iš 96·apie 5 min.·2 klausimai
41 psl.
- Akmenio požemiuos amžių ledai
- Milžino pajėgas žudė piktai.
- Užtvenkė uolos gyvybės versmes,
- Kolei takus jojo siela pames.
- Bet neužgniaužti gyvosios minties.
- Požemiais kelią ji saulėn nuties.
- Saulėj širdis kaip verpetas pabus,
- Kraujas pramuš ir kiečiausius ledus.
- Amžiais taupytų jėgų kupina
- Mušė iš vergo krūtinės liepsna –
- Ir pro gaisringai raudonus ūkus,
- Akmenio požemy kėlės žmogus.
- Krykštauja vėliavos, gaudžia varpai,
- Audros krūtinės – ir akys žaibai.
- Dega veiduos atgimimo žymė,
- Skamba padangėmis laisvės giesmė.
- Tikime: obalsiai mūsų giesmės
- Tuomet gyvenimo kovą laimės,
- Kai nuo aistringų širdžių ir dangaus
- Kruvinus debesius saulė nuplaus.
1921.
Klausimai: Kėlėsi laisvė
1. Kaip rinkinio pavadinimą „Tarp dviejų aušrų“ padeda suprasti pirmasis jo tekstas ir kaip į jį atsako paskutinis eilėraštis „Pabaiga“?
Rodyti atsakymą
Pirmajame tekste žmogus rytuose nuspėja artėjančią šviesą, bet jame atgyja vakarų atošvaistos, daiktai jo regėjime dvilypuojasi, ir tekstas baigiasi žodžiais „tau be galo liūdna“. Jis atsidūręs tarp to, kas baigiasi, ir to, kas dar neprasidėjo, ir nė vienai šviesai iki galo nepriklauso. Eilėraštyje „Pabaiga“ lyrinis subjektas baigia dainuoti praėjusio meto žemės sapnus, jo dvasia kaip paukštis pajunta ateinančio ryto pranešėjus, o merdinčio vakaro žaizda paliovė skaudėjus. Taip rinkinys eina nuo nerimo ir liūdesio prie ramybės ir naujos aušros.
2. Kuo skiriasi lyrinio subjekto santykis su tuo, kas aukščiau žmogaus, eilėraštyje „Rūpintojėlis“ ir cikle „Pesimizmo himnai“?
Rašiniui: Tikėjimas
Nori išsaugoti savo atsakymus ir citatas? Susikurk skaitymo planą: nemokamai ir be slaptažodžio.
Tekstas: epaveldas.lt (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka). Puslapius sunumeravome patys, kad skaitymą būtų galima padalyti į vakarus. Paaiškinimus ir klausimus parengė Kalbininkas.