Iš saulėtų vaišių10% kūrinio
10 psl.

Iš vasaros džiaugsmo, iš saulėtų vaišių

Pailsęs sugrįžau į savo namus.

Nuploviau versmėj sudulkėjusias kojas

Ir rankose paslėpiau degantį veidą.

Už durų dar gaudžia aidai pasiviję,

Ir ūščioja dar sūkuriai spindulingi,

Ir plazda džiaugsmu palydovės plaštakės, –

Bet mano namuose jau sutemos smilksta

Ir mano krūtinėj – tylos valanda.

Užvylė mane visareginti saulė:

Žydrąsias akis spinduliais sužavėjo,

O širdį nykybės šešėliu apsupo,

Kaip juodu prakeikto likimo sparnu.

Jaunybe ir meile pražydusį šypsnį

Svajingai išbraižė ant moteries veido

Ir galvą lelijų žiedais apipynė, –

O jų šaknyse išpenėtąją angį

Paleido ilsėtis pavėsy krūtų.

Išnykite saulės niekingieji monai:

Aš durų į šviesą daugiau nepraversiu:

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip rinkinio pavadinimą „Tarp dviejų aušrų“ padeda suprasti pirmasis jo tekstas ir kaip į jį atsako paskutinis eilėraštis „Pabaiga“?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Pirmajame tekste žmogus rytuose nuspėja artėjančią šviesą, bet jame atgyja vakarų atošvaistos, daiktai jo regėjime dvilypuojasi, ir tekstas baigiasi žodžiais „tau be galo liūdna“. Jis atsidūręs tarp to, kas baigiasi, ir to, kas dar neprasidėjo, ir nė vienai šviesai iki galo nepriklauso. Eilėraštyje „Pabaiga“ lyrinis subjektas baigia dainuoti praėjusio meto žemės sapnus, jo dvasia kaip paukštis pajunta ateinančio ryto pranešėjus, o merdinčio vakaro žaizda paliovė skaudėjus. Taip rinkinys eina nuo nerimo ir liūdesio prie ramybės ir naujos aušros.

2. Kodėl eilėraštyje „Iš saulėtų vaišių“ lyrinis subjektas nusisuka nuo saulės ir ką reiškia jo išėjimas į naują kelią?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Saulė čia ne gyvybės ir džiaugsmo ženklas, o apgavikė: „Užvylė mane visareginti saulė“. Ji sužavėjo akis, bet širdį apsupo nykybės šešėliu, o grožyje paslėpė angį. Todėl lyrinis subjektas liepia išnykti saulės monams ir sako, kad maištingai dvasiai pasaulio šviesa per ankšta. Sutemus jis išeina vienas, be žibinto, ir eina „kaip valdovas, ir laisvas ir didis“. Išėjimas reiškia dvasios laisvę: ji randama ne pasaulio džiaugsmuose, o savarankiškame kelyje į tolį ir aukštį.

Rašiniui: Laisvė

3. Kuo skiriasi lyrinio subjekto santykis su tuo, kas aukščiau žmogaus, eilėraštyje „Rūpintojėlis“ ir cikle „Pesimizmo himnai“?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Tikėjimas

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.