Pasaka14% kūrinio
12 psl.

Nuodų taurė karaliaus soste,

Ant žemės aukso karūna.

Sukniubus klūpo karalaitė –

Po kojų rožė kruvina.

Per tylią jūrą plaukia laivas,

Liepsnomis laistos vandenai.

Be vėjo kelias drobių burės,

Kaip gulbinų balti sparnai.

Į krantą žengia jaunas vadas,

Ji lydi karžygių minia.

Džiaugsmu jų vėliavos plasnoja

Ir šarvai blykčioja ugnia.

– Sveika būk, mano karalaitei –

„Žygiuok pirmyn, jaunasai vade”.

– Tolyn neveizi mano akys,

Tavąsias lūkesy atradę.

„Šalis manoji – debesuota...”

– Bet mes iš saulėtos šalies.–

Mirties taurė manajam soste...

– Tu aukso žvaigždėmis dengies.–

13 psl.

„Myli? išgerki sosto taurę,

Tai tavo aš ir karūna.”

– Oi, ne: nei tu, nei karūna,

Bet vien tik rožė kruvina...

Ir stveria jis nuo sosto taurę,

Išgėręs sviedžia į uolyną,

Bučiuoja kruvinąją rožę

Ir dulkėse karūną mina.

– E, lik sveika jau, karalaite!

Karaliaus sostą puošk skaisčiai:

Toli, toli per tylią jūrą

Kiti jau plaukia tau svečiai.

1922.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip rinkinio pavadinimą „Tarp dviejų aušrų“ padeda suprasti pirmasis jo tekstas ir kaip į jį atsako paskutinis eilėraštis „Pabaiga“?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Pirmajame tekste žmogus rytuose nuspėja artėjančią šviesą, bet jame atgyja vakarų atošvaistos, daiktai jo regėjime dvilypuojasi, ir tekstas baigiasi žodžiais „tau be galo liūdna“. Jis atsidūręs tarp to, kas baigiasi, ir to, kas dar neprasidėjo, ir nė vienai šviesai iki galo nepriklauso. Eilėraštyje „Pabaiga“ lyrinis subjektas baigia dainuoti praėjusio meto žemės sapnus, jo dvasia kaip paukštis pajunta ateinančio ryto pranešėjus, o merdinčio vakaro žaizda paliovė skaudėjus. Taip rinkinys eina nuo nerimo ir liūdesio prie ramybės ir naujos aušros.

2. Kuo skiriasi lyrinio subjekto santykis su tuo, kas aukščiau žmogaus, eilėraštyje „Rūpintojėlis“ ir cikle „Pesimizmo himnai“?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Tikėjimas

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.