Tylūs ir nykūs šią naktį manieji namai,
Tartum apgriuvus šventovė, kur maldos išblėso.
Skamba ir spengia tylos graudulingi varpai,
Aukuro akmens atvėso.
Neisiu jau žadint užgesusiai ugniai kūrėjo –
Svilina širdį mintis vienumu alkana.
Rymoki vienas: dar ryto aušra netekėjo
Rūsčio kardu nešina.
Ėmęs, nupūsčiau žvaigždes nuo bedugnio dangaus,
Savo širdies žiburių nebijojęs užpūsti.
Chaoso vėtros tiktai iš krūtinės išraus
Ilgesį, skausmą ir rūstį.
Laistysis jūrės ir kalnai ugnim prašnekės,
Degs mano apmaudo žodžiai žvaigždes pasiviję.
Rymoti vienas: negreit dar daugum patekės
Ženklas aštraus kalavijo.
1922.
Fantazijos
I
Stačiai iš vakaro raustančios saulės
Ritasi šniokšdamos virpančios bangos.
Taškosi, laistosi, krykštauja, nardo –
Vis jau artėdamos, vis jau didėdamos,
Žaidžia ir grumsčiojas, juokias ir pykstauja –
Ir nenumaldomu ir nesulaikomu
Visa skandinančio gaivalo sūkuriu
Smogė ir sviedė
Melsva erdve.
Ū – – ha – – ! – ūščioja, supasi,
Griaudžia ir dunda liepsnoti verpetai.
Tartum auksiniais padangių trimitais
Supūtė vėtrą archangelų lūpos –
Visą pasaulį pažadino džiūgauti,
Kilti ir lėkti į mėlyną prieblandą
Visa pamirštančiu, šėlstančiu kvaituliu,
Degančiu žvilgsniu
Lėkti tolyn.
Bet jau iš saulės – begęstančios saulės –
Skrenda žvilgėdami mėlyni raiteliai –
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip rinkinio pavadinimą „Tarp dviejų aušrų“ padeda suprasti pirmasis jo tekstas ir kaip į jį atsako paskutinis eilėraštis „Pabaiga“?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Pirmajame tekste žmogus rytuose nuspėja artėjančią šviesą, bet jame atgyja vakarų atošvaistos, daiktai jo regėjime dvilypuojasi, ir tekstas baigiasi žodžiais „tau be galo liūdna“. Jis atsidūręs tarp to, kas baigiasi, ir to, kas dar neprasidėjo, ir nė vienai šviesai iki galo nepriklauso. Eilėraštyje „Pabaiga“ lyrinis subjektas baigia dainuoti praėjusio meto žemės sapnus, jo dvasia kaip paukštis pajunta ateinančio ryto pranešėjus, o merdinčio vakaro žaizda paliovė skaudėjus. Taip rinkinys eina nuo nerimo ir liūdesio prie ramybės ir naujos aušros.
2. Kuo skiriasi lyrinio subjekto santykis su tuo, kas aukščiau žmogaus, eilėraštyje „Rūpintojėlis“ ir cikle „Pesimizmo himnai“?
Rašiniui: Tikėjimas
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.