Fantazijos22% kūrinio
20 psl.

I

Stačiai iš vakaro raustančios saulės

Ritasi šniokšdamos virpančios bangos.

Taškosi, laistosi, krykštauja, nardo –

Vis jau artėdamos, vis jau didėdamos,

Žaidžia ir grumsčiojas, juokias ir pykstauja –

Ir nenumaldomu ir nesulaikomu

Visa skandinančio gaivalo sūkuriu

Smogė ir sviedė

Melsva erdve.

Ū – – ha – – ! – ūščioja, supasi,

Griaudžia ir dunda liepsnoti verpetai.

Tartum auksiniais padangių trimitais

Supūtė vėtrą archangelų lūpos –

Visą pasaulį pažadino džiūgauti,

Kilti ir lėkti į mėlyną prieblandą

Visa pamirštančiu, šėlstančiu kvaituliu,

Degančiu žvilgsniu

Lėkti tolyn.

Bet jau iš saulės – begęstančios saulės –

Skrenda žvilgėdami mėlyni raiteliai –

21 psl.

Skrenda atokrantėm, skrenda atošvaistom,

Skrenda ir slepiasi ūkanų skraistėse,

Sprunka tarpekliuose, genas užuolankom,–

Ė, jau ir daginė, ė – jau ir sučiuopė –

Apglėbė juosmenį, svilina smilkinius,–

Ė gi pasaulyje

Laisva, platu!.. .–

II

Didelės akys ir mėlyni toliai

Sukeitė spindulius savo gelmėse,

Visą pasulį nakty paskandino,

Bet susiglobti per amžius negali.

Didelės akys, kaip rudenio naktys,

Tamsios ir gilios ilgais pažvelgimais –

Spindi į gelmę nebyliais žvaigždynais,

Bet laukiamų paslapčių nepasako.

Mėlyni toliai, kaip krišpolo pilys,

Lūkesiu virpa nuo mylimo žvilgsnio,

Žvanga aidais nuo pakilusio geismo,

Bet ūkanotų skliaustų nepradengia.

Pinasi žvaigždžių žėruojančios gijos,

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip rinkinio pavadinimą „Tarp dviejų aušrų“ padeda suprasti pirmasis jo tekstas ir kaip į jį atsako paskutinis eilėraštis „Pabaiga“?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Pirmajame tekste žmogus rytuose nuspėja artėjančią šviesą, bet jame atgyja vakarų atošvaistos, daiktai jo regėjime dvilypuojasi, ir tekstas baigiasi žodžiais „tau be galo liūdna“. Jis atsidūręs tarp to, kas baigiasi, ir to, kas dar neprasidėjo, ir nė vienai šviesai iki galo nepriklauso. Eilėraštyje „Pabaiga“ lyrinis subjektas baigia dainuoti praėjusio meto žemės sapnus, jo dvasia kaip paukštis pajunta ateinančio ryto pranešėjus, o merdinčio vakaro žaizda paliovė skaudėjus. Taip rinkinys eina nuo nerimo ir liūdesio prie ramybės ir naujos aušros.

2. Kuo skiriasi lyrinio subjekto santykis su tuo, kas aukščiau žmogaus, eilėraštyje „Rūpintojėlis“ ir cikle „Pesimizmo himnai“?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Tikėjimas

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.