– Prašom!. . . Įeikit!. . . – Eina jau, eina...
Pokštelė aidesiu kaž kuris baldas,
Kaž kas nerimstančia nuojauta kvėpė –
Ir už pečių nebyliai atsistojo.
– Prieteli, ką man sakysi?
Jau metas vėlyvas.. . –
Tyli... Vienas tik stagaras
Klibina langą,
Kaip gyvas.
– Prieteli, tavo kuklumas
Labai man patinka... –
Tyli... Tik gremžias peliūkštė
Pasienio gzimse
Pro tinką.
– Prieteli, štai mano geismas:
Prasmeki tu skradžiai!... –
Tyli... Vien suokia iš tolo
Vėtros verkimai
Bežadžiai.
1925.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip rinkinio pavadinimą „Tarp dviejų aušrų“ padeda suprasti pirmasis jo tekstas ir kaip į jį atsako paskutinis eilėraštis „Pabaiga“?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Pirmajame tekste žmogus rytuose nuspėja artėjančią šviesą, bet jame atgyja vakarų atošvaistos, daiktai jo regėjime dvilypuojasi, ir tekstas baigiasi žodžiais „tau be galo liūdna“. Jis atsidūręs tarp to, kas baigiasi, ir to, kas dar neprasidėjo, ir nė vienai šviesai iki galo nepriklauso. Eilėraštyje „Pabaiga“ lyrinis subjektas baigia dainuoti praėjusio meto žemės sapnus, jo dvasia kaip paukštis pajunta ateinančio ryto pranešėjus, o merdinčio vakaro žaizda paliovė skaudėjus. Taip rinkinys eina nuo nerimo ir liūdesio prie ramybės ir naujos aušros.
2. Kuo skiriasi lyrinio subjekto santykis su tuo, kas aukščiau žmogaus, eilėraštyje „Rūpintojėlis“ ir cikle „Pesimizmo himnai“?
Rašiniui: Tikėjimas
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.