Skriski are26% kūrinio
25 psl.

...Dangus mano tėvas,

bet Žemė – motina manoji.

Skriski, are, į pat dangų ir plasnoki.

Būti vergas savo žemės tu nemoki.

Aš tau laisvės, nei dangaus nepavydėjau,

Nors tik juodą, šaltą žemę pamylėjau.

Kai geriu jos drėgną kvapą ir ūkus,

Man sapnuojas skaisčios žvaigždės ir dangus.

O kai vėl mane padangė užsūpuos,

Jausiu žemę savo ilgesio vaizduos.

Kaip apimt tave, pasauli begalini?

Gaivalingą tavo galią siela mini:

Tavo liepsnos man krūtinėj dar žėruoja,

Tavo aistros mano lūpomis garuoja.

Tu pasėjai mano gyvastį, dangau,

Bet aš čia, juodojoj žemėj išdygau.

Dar pirmykštę savo buitį siela mini,–

Tik apglėbt tave, pasauli begalini!

1922.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip rinkinio pavadinimą „Tarp dviejų aušrų“ padeda suprasti pirmasis jo tekstas ir kaip į jį atsako paskutinis eilėraštis „Pabaiga“?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Pirmajame tekste žmogus rytuose nuspėja artėjančią šviesą, bet jame atgyja vakarų atošvaistos, daiktai jo regėjime dvilypuojasi, ir tekstas baigiasi žodžiais „tau be galo liūdna“. Jis atsidūręs tarp to, kas baigiasi, ir to, kas dar neprasidėjo, ir nė vienai šviesai iki galo nepriklauso. Eilėraštyje „Pabaiga“ lyrinis subjektas baigia dainuoti praėjusio meto žemės sapnus, jo dvasia kaip paukštis pajunta ateinančio ryto pranešėjus, o merdinčio vakaro žaizda paliovė skaudėjus. Taip rinkinys eina nuo nerimo ir liūdesio prie ramybės ir naujos aušros.

2. Kaip eilėraščiuose „Skriski are“ ir „Žemei“ lyrinis subjektas sieja žemę ir dangų?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

„Skriski are“ epigrafe dangus vadinamas tėvu, o žemė motina. Lyrinis subjektas ragina arą skristi į dangų, bet pats pamilo tik juodą, šaltą žemę. Apie savo kilmę jis sako: „Bet aš čia, juodojoj žemėj išdygau.“ Žemėje jam sapnuojasi dangus, o padangėje jis ilgėsis žemės. Eilėraštyje „Žemei“ žemė yra graži ir nuodėminga mylimoji, į kurią jis įaugo šaknimis, bet būtent iš jos gyvybės jis žada kilti „lig ruimų žvaigždėtų“. Žemė čia ne priešinga dangui: ji duoda jėgų į jį kilti, todėl žmogus jungia abi savo kilmės puses.

Rašiniui: KilmėGamta

3. Kuo skiriasi lyrinio subjekto santykis su tuo, kas aukščiau žmogaus, eilėraštyje „Rūpintojėlis“ ir cikle „Pesimizmo himnai“?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Tikėjimas

4. Kaip eilėraščio „Skriski are“ lyrinis subjektas apibūdina savo kilmę?

Pasirink atsakymą

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.