Margi sakalai30% kūrinio
28 psl.

Lydėdami gęstančią žarą, vėlai

Pakilo į dangų margi sakalai.

Paniekinę žemės vylingus sapnus,

Padangėje ištiesė savo sparnus.

Ir tarė margieji: negrįšim į žemę,

Kol josios pakalnės ir kalnai aptemę.

Sapnai ir šešėliai padangėse mums

Šviesiųjų į saulę kelių nebedrums.

Mes skaisčiąją aušrą dangum pasiviję,

Iš josios vainiko nuskinsim leliją –

Ir miegančios žemės laukus ir uolynus

Paversim į žėrinčius saulės gėlynus.

Ir tarę, suplojo iš naujo sparnais,

Tolyn ir aukštyn, koliai kraujas užkais

Pavytosios saulės ieškota liepsna,

Ir žemei užgims pranašauta diena.

Bet štai rytuose jau nuraudo dangus.

Jau nušvietė saulė uolas ir laukus,

Tačiau iš dangaus nei anksti, nei vėlai

Negrįžo į žemę margi sakalai.

1922.

Galiūnas

29 psl.

Pakilo, sumojo juoduoju sparnu,–

Ir aš į jo sostą, kaip vergas, einu.

Jis kvėpė liepimą numirėlio vėlei,–

Ir skverbias į spindulius kapo šešėliai.

Jis alkiui užčiaupė piktuosius nasrus,–

Ir džiūgauja minios pro puotų gaisrus.

Putojančią taurę jis sutrempė koja,–

Ir geduloj klūpantis džiaugsmas vaitoja.

Tada jis pakilo ir žengė lėtai,

Kur buvusių žygių dar skamba aidai.

Ir ką jis ten šaukė ir ką ten kalbėjo,

Viena tik tamsioji naktis tai girdėjo.

Kai grįžo į sostą galiūnas puikus,

Tik žvaigždės mirgėjo pro palšvus ūkue.

Sugrįžo, apsigaubė juodu sparnu –

Ir kniubo prie sosto šaltų akmenų.

1924.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip rinkinio pavadinimą „Tarp dviejų aušrų“ padeda suprasti pirmasis jo tekstas ir kaip į jį atsako paskutinis eilėraštis „Pabaiga“?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Pirmajame tekste žmogus rytuose nuspėja artėjančią šviesą, bet jame atgyja vakarų atošvaistos, daiktai jo regėjime dvilypuojasi, ir tekstas baigiasi žodžiais „tau be galo liūdna“. Jis atsidūręs tarp to, kas baigiasi, ir to, kas dar neprasidėjo, ir nė vienai šviesai iki galo nepriklauso. Eilėraštyje „Pabaiga“ lyrinis subjektas baigia dainuoti praėjusio meto žemės sapnus, jo dvasia kaip paukštis pajunta ateinančio ryto pranešėjus, o merdinčio vakaro žaizda paliovė skaudėjus. Taip rinkinys eina nuo nerimo ir liūdesio prie ramybės ir naujos aušros.

2. Kuo skiriasi lyrinio subjekto santykis su tuo, kas aukščiau žmogaus, eilėraštyje „Rūpintojėlis“ ir cikle „Pesimizmo himnai“?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Tikėjimas

3. Kas eilėraščio „Margi sakalai“ pabaigoje nutinka ne taip, kaip žadėjo sakalai?

Pasirink atsakymą

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.