Gedula32% kūrinio
30 psl.

Dangus juodais sparnais atsirėmė į žemę–

Ir juodos vėliavos į saulę pasikėlė.

Gedėki, mano žeme, nesulauktos laimės

Šviesiųjų prižadų palaužtame šešėly.

Uždengsime šydais ir mes nuleistas galvas

Pilkųjų pelenų nuo veido nenuplovę.

Palinkom ant gelmių, kaip karklai žaliakasiai

Nusvyrusiais žvilgsniais apglėbę tyrą srovę.

Mes kaip nuliūdę sūnūs ant gelmių palinkom

Kur motinos širdies mirtis nenumarino,

Tiktai gyvenimo geismų aistringas skausmas

Sukruvintu kardu jos kapą atrakino.

Ir gedulos tyloj tas pats meilingas balsas,

Kurs mus gimdydams dangui paviliojo:

Mylėki tik mane ir mano skaudų džiaugsmą–

Ir visa, ką širdis tik geidė ir svajojo.

Eik šian gi, mano drauge, džiaugtis ir gedėti

Šviesių širdies sapnų palaužtame šešėly:

Dangus juodais sparnais atsirėmė į žemę

Ir juodos vėliavos į saulę pasikėlė.

1922.

Viršūnės ir gelmės

31 psl.

1. Įvada

Urvai ir bedugnės

Granito uolynus išvarstė,

O aštrios skeveldros

Viršum pro kraštus nusikarstė.

Vidurnakčio gūdis

Nei mirtinas takas keleivio nebaido:

Jei žūsi, tai žūsi kaip lašas be garso ir aido.

Bet jeigu pasieksi

Padangėj iškeltą viršūnę,

Tu būsi kaip Dievas,

Paniekintos žemės klajūnei

Tu būsi tik vienas

Tau matomos saulės ugnim suspindėjęs,

Bedugnių ir kalnų ir viso pasaulio kūrėjas.

Parpulki, keleivi,

Ir kniūpsčias per akmenis slinki,

O alpstančią širdį

Laisvėjančia aistra gaivinki.

Sukruvintom rankom

Pro aštrias atolaužas stiebkis į priekį

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip rinkinio pavadinimą „Tarp dviejų aušrų“ padeda suprasti pirmasis jo tekstas ir kaip į jį atsako paskutinis eilėraštis „Pabaiga“?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Pirmajame tekste žmogus rytuose nuspėja artėjančią šviesą, bet jame atgyja vakarų atošvaistos, daiktai jo regėjime dvilypuojasi, ir tekstas baigiasi žodžiais „tau be galo liūdna“. Jis atsidūręs tarp to, kas baigiasi, ir to, kas dar neprasidėjo, ir nė vienai šviesai iki galo nepriklauso. Eilėraštyje „Pabaiga“ lyrinis subjektas baigia dainuoti praėjusio meto žemės sapnus, jo dvasia kaip paukštis pajunta ateinančio ryto pranešėjus, o merdinčio vakaro žaizda paliovė skaudėjus. Taip rinkinys eina nuo nerimo ir liūdesio prie ramybės ir naujos aušros.

2. Kodėl cikle „Viršūnės ir gelmės“ lyrinis subjektas negali ramiai likti pasiektoje viršūnėje?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: LaisvėKilmė

3. Kuo skiriasi lyrinio subjekto santykis su tuo, kas aukščiau žmogaus, eilėraštyje „Rūpintojėlis“ ir cikle „Pesimizmo himnai“?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Tikėjimas

4. Kodėl eilėraštyje „Gedula“ draugas kviečiamas ir džiaugtis, ir gedėti?

Pasirink atsakymą

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.