Yra viena tik valanda
Vidur nakties,
Kada padangių žvaigždynams
Tyliai meldies.
O spindulingoji erdvė
Tokia skaidri,
Kad rodos pats visas žvaigždes
Širdy turi.
Visa buitis – tiktai vieni
Melsvi skliautai –
Ir pats į mėlynas gelmes
Tu paskendai.
Nebėr daugiau šventos maldos
Nė nuodėmės:
Ką tik ištars geismi širdis,
Dangus laimės.
1924.XI.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip rinkinio pavadinimą „Tarp dviejų aušrų“ padeda suprasti pirmasis jo tekstas ir kaip į jį atsako paskutinis eilėraštis „Pabaiga“?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Pirmajame tekste žmogus rytuose nuspėja artėjančią šviesą, bet jame atgyja vakarų atošvaistos, daiktai jo regėjime dvilypuojasi, ir tekstas baigiasi žodžiais „tau be galo liūdna“. Jis atsidūręs tarp to, kas baigiasi, ir to, kas dar neprasidėjo, ir nė vienai šviesai iki galo nepriklauso. Eilėraštyje „Pabaiga“ lyrinis subjektas baigia dainuoti praėjusio meto žemės sapnus, jo dvasia kaip paukštis pajunta ateinančio ryto pranešėjus, o merdinčio vakaro žaizda paliovė skaudėjus. Taip rinkinys eina nuo nerimo ir liūdesio prie ramybės ir naujos aušros.
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.