Kėlėsi laisvė43% kūrinio
41 psl.

Akmenio požemiuos amžių ledai

Milžino pajėgas žudė piktai.

Užtvenkė uolos gyvybės versmes,

Kolei takus jojo siela pames.

Bet neužgniaužti gyvosios minties.

Požemiais kelią ji saulėn nuties.

Saulėj širdis kaip verpetas pabus,

Kraujas pramuš ir kiečiausius ledus.

Amžiais taupytų jėgų kupina

Mušė iš vergo krūtinės liepsna –

Ir pro gaisringai raudonus ūkus,

Akmenio požemy kėlės žmogus.

Krykštauja vėliavos, gaudžia varpai,

Audros krūtinės – ir akys žaibai.

Dega veiduos atgimimo žymė,

Skamba padangėmis laisvės giesmė.

Tikime: obalsiai mūsų giesmės

Tuomet gyvenimo kovą laimės,

Kai nuo aistringų širdžių ir dangaus

Kruvinus debesius saulė nuplaus.

1921.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip rinkinio pavadinimą „Tarp dviejų aušrų“ padeda suprasti pirmasis jo tekstas ir kaip į jį atsako paskutinis eilėraštis „Pabaiga“?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Pirmajame tekste žmogus rytuose nuspėja artėjančią šviesą, bet jame atgyja vakarų atošvaistos, daiktai jo regėjime dvilypuojasi, ir tekstas baigiasi žodžiais „tau be galo liūdna“. Jis atsidūręs tarp to, kas baigiasi, ir to, kas dar neprasidėjo, ir nė vienai šviesai iki galo nepriklauso. Eilėraštyje „Pabaiga“ lyrinis subjektas baigia dainuoti praėjusio meto žemės sapnus, jo dvasia kaip paukštis pajunta ateinančio ryto pranešėjus, o merdinčio vakaro žaizda paliovė skaudėjus. Taip rinkinys eina nuo nerimo ir liūdesio prie ramybės ir naujos aušros.

2. Kuo skiriasi lyrinio subjekto santykis su tuo, kas aukščiau žmogaus, eilėraštyje „Rūpintojėlis“ ir cikle „Pesimizmo himnai“?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Tikėjimas

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.