Prologas į Gedimino sapną52% kūrinio
50 psl.

Ė, miegoki,

ė ilsėki, mano Kunigaikšti,

gerki žemės drėgną kvapą –

ir apsvaigki!

Aš tau nešu didingą sapną –

ne mergužėlės išsvajotą,

tik savo žemės įsčioj išūgdintą.

Tegu jis šiąnakt gema

ir tavo audrią dvasią

į didį kelia žygį.

Sapnuoki, mano karžygi!

Nes tavo sapnas –

kaip rytmečio trimito gandas,

aidės garsų garsais per visą dieną.

O kai tylaus saulėleidžio skliautus

užkurs aukos liepsnų gaisrai, –

tai gims iš žemės pasakingas Miestas –

ir pasikels į dangų auksagalviai bokštai,

ir žiedrios vėliavos plazdės, kaip lakūs paukščiai,

ir gaus skambių varpų daugbalsiai chorai.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip rinkinio pavadinimą „Tarp dviejų aušrų“ padeda suprasti pirmasis jo tekstas ir kaip į jį atsako paskutinis eilėraštis „Pabaiga“?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Pirmajame tekste žmogus rytuose nuspėja artėjančią šviesą, bet jame atgyja vakarų atošvaistos, daiktai jo regėjime dvilypuojasi, ir tekstas baigiasi žodžiais „tau be galo liūdna“. Jis atsidūręs tarp to, kas baigiasi, ir to, kas dar neprasidėjo, ir nė vienai šviesai iki galo nepriklauso. Eilėraštyje „Pabaiga“ lyrinis subjektas baigia dainuoti praėjusio meto žemės sapnus, jo dvasia kaip paukštis pajunta ateinančio ryto pranešėjus, o merdinčio vakaro žaizda paliovė skaudėjus. Taip rinkinys eina nuo nerimo ir liūdesio prie ramybės ir naujos aušros.

2. Kuo skiriasi lyrinio subjekto santykis su tuo, kas aukščiau žmogaus, eilėraštyje „Rūpintojėlis“ ir cikle „Pesimizmo himnai“?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Tikėjimas

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.