Prologas į Gedimino sapną54% kūrinio
52 psl.

tik nujausi, tik patirsi,

lyg per sapną, lyg per sapną.

Man pastatė Kunigaikštis aukštus rūmus.

O kai pirmą dėjo akmenį kertinį,

tai ne kruviną dievai išrinko auką,

tik lelijų baltą pluoštą

iš skaisčios mergelės rankų, –

nes mylėjo bernužėlį,

nes bernelis ją mylėjo.

Eina amžiai, stovi rūmai šimtabokščiai

ant baltų lelijų pluošto

iš mergelės rankų – – –

– – – – – – – – – – – – – – – – –

O aš blaškausi po tamsią giružę,

kaip našlaitėlė be vietos.

Sapnai išblėso, sapnai išseko –

užgęso ugnys ant rūmų bokštų,

ir visas džiaugsmas, ir visa laisvė,

tai vien tik sapnas, tai vien tik sapnas.

Neišaustas audimėlis,

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip rinkinio pavadinimą „Tarp dviejų aušrų“ padeda suprasti pirmasis jo tekstas ir kaip į jį atsako paskutinis eilėraštis „Pabaiga“?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Pirmajame tekste žmogus rytuose nuspėja artėjančią šviesą, bet jame atgyja vakarų atošvaistos, daiktai jo regėjime dvilypuojasi, ir tekstas baigiasi žodžiais „tau be galo liūdna“. Jis atsidūręs tarp to, kas baigiasi, ir to, kas dar neprasidėjo, ir nė vienai šviesai iki galo nepriklauso. Eilėraštyje „Pabaiga“ lyrinis subjektas baigia dainuoti praėjusio meto žemės sapnus, jo dvasia kaip paukštis pajunta ateinančio ryto pranešėjus, o merdinčio vakaro žaizda paliovė skaudėjus. Taip rinkinys eina nuo nerimo ir liūdesio prie ramybės ir naujos aušros.

2. Kuo skiriasi lyrinio subjekto santykis su tuo, kas aukščiau žmogaus, eilėraštyje „Rūpintojėlis“ ir cikle „Pesimizmo himnai“?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Tikėjimas

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.