Prologas į Gedimino sapną55% kūrinio
53 psl.

Nenupintas vainikėlis –

Nebejoja bernužėliai

Iš tolimos šalelės.

Ir štai blaškausi po tamsią giružę,

kaip našlaitėlė be vietos.

O mano rūmai, ūkuos paskendę,

tiktai iš tolo sapne vaidenas.

Pikto raganiaus jie užkerėti

ir sunkūs vartai uola užgriauti.

Ten paliko audimėlis

Ir gelsvų linų verpstelė. –

Man gi liko vien tik sapnas –

Pranašingas sapnas.

O po aukštuoju kalneliu

miegelį miega mano Kunigaikštis –

Tai ilgai miega –

tai ilgai.

O aš blaškausi po tamsią giružę,

kaip našlaitėlė be vietos.

Šalta giružė –

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip rinkinio pavadinimą „Tarp dviejų aušrų“ padeda suprasti pirmasis jo tekstas ir kaip į jį atsako paskutinis eilėraštis „Pabaiga“?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Pirmajame tekste žmogus rytuose nuspėja artėjančią šviesą, bet jame atgyja vakarų atošvaistos, daiktai jo regėjime dvilypuojasi, ir tekstas baigiasi žodžiais „tau be galo liūdna“. Jis atsidūręs tarp to, kas baigiasi, ir to, kas dar neprasidėjo, ir nė vienai šviesai iki galo nepriklauso. Eilėraštyje „Pabaiga“ lyrinis subjektas baigia dainuoti praėjusio meto žemės sapnus, jo dvasia kaip paukštis pajunta ateinančio ryto pranešėjus, o merdinčio vakaro žaizda paliovė skaudėjus. Taip rinkinys eina nuo nerimo ir liūdesio prie ramybės ir naujos aušros.

2. Kuo skiriasi lyrinio subjekto santykis su tuo, kas aukščiau žmogaus, eilėraštyje „Rūpintojėlis“ ir cikle „Pesimizmo himnai“?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Tikėjimas

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.