Kelkis!
Kelkis, mano Kunigaikšti! –
Štai laukia tavęs išsiilgusi žemė –
Štai vėliavos dygsta iš dirvos velėnų –
Štai keliasi barškanti kaulai tavųjų didvyrių–
ir tavo pilis šimtabokštė,
kaip staugiantis vilkas,
pravėrė nasrus geležinius
ir alkaną laisvės suokimą dejuoja.
– Kelkis!
Kelkis!
Kelkis, mano Kunigaikšti!
– – – – – – – – – – – – – – – –
Ir štai sudrebėjo aukštasai kalnelis –
ir kelias, kelias mano sapnas –
mano Kunigaikštis.
Ir iškilo žiedrios vėliavos,
ir prikėlė žemę gimtąją
laisvės pranašingu ilgesiu,
ir naujos buities gyvenimu,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip rinkinio pavadinimą „Tarp dviejų aušrų“ padeda suprasti pirmasis jo tekstas ir kaip į jį atsako paskutinis eilėraštis „Pabaiga“?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Pirmajame tekste žmogus rytuose nuspėja artėjančią šviesą, bet jame atgyja vakarų atošvaistos, daiktai jo regėjime dvilypuojasi, ir tekstas baigiasi žodžiais „tau be galo liūdna“. Jis atsidūręs tarp to, kas baigiasi, ir to, kas dar neprasidėjo, ir nė vienai šviesai iki galo nepriklauso. Eilėraštyje „Pabaiga“ lyrinis subjektas baigia dainuoti praėjusio meto žemės sapnus, jo dvasia kaip paukštis pajunta ateinančio ryto pranešėjus, o merdinčio vakaro žaizda paliovė skaudėjus. Taip rinkinys eina nuo nerimo ir liūdesio prie ramybės ir naujos aušros.
2. Kuo skiriasi lyrinio subjekto santykis su tuo, kas aukščiau žmogaus, eilėraštyje „Rūpintojėlis“ ir cikle „Pesimizmo himnai“?
Rašiniui: Tikėjimas
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.