Prologas į Gedimino sapną60% kūrinio
57 psl.

naujuosius karžygius į naują žygį –

į didžią puotą –

į mano kunigaikščio aukštus rūmus.

1923.

Iš auksinių rėmų

58 psl.

Liūdnai šypso senas grafas

Iš auksinių rėmų. –

Tirpsta prieblandos rūkuose

Sumušti vitražai.

Rūmo salė, kaip šventovė,

Tuščiais toliais paslaptinga

Dengias sutemų šešėliais,

Naktį prieglobstin vilioja.

Tirpsta prieblandos ūkuose

Sumušti vitražai,

Tik voratinklių siūleliais

Suraizgyti sumazgyti.

Tirpsta sutemų šešėly

Skliautų bareljefai

Ir vingiuotieji karnizai,

Nutrupėję, apdulkėję.

Skęsta sienoj du peizažai

Į drėgmės nuodingą ūką –

Ir italo skambų vardą

Kandys graužia rūpestingai.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip rinkinio pavadinimą „Tarp dviejų aušrų“ padeda suprasti pirmasis jo tekstas ir kaip į jį atsako paskutinis eilėraštis „Pabaiga“?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Pirmajame tekste žmogus rytuose nuspėja artėjančią šviesą, bet jame atgyja vakarų atošvaistos, daiktai jo regėjime dvilypuojasi, ir tekstas baigiasi žodžiais „tau be galo liūdna“. Jis atsidūręs tarp to, kas baigiasi, ir to, kas dar neprasidėjo, ir nė vienai šviesai iki galo nepriklauso. Eilėraštyje „Pabaiga“ lyrinis subjektas baigia dainuoti praėjusio meto žemės sapnus, jo dvasia kaip paukštis pajunta ateinančio ryto pranešėjus, o merdinčio vakaro žaizda paliovė skaudėjus. Taip rinkinys eina nuo nerimo ir liūdesio prie ramybės ir naujos aušros.

2. Kuo skiriasi lyrinio subjekto santykis su tuo, kas aukščiau žmogaus, eilėraštyje „Rūpintojėlis“ ir cikle „Pesimizmo himnai“?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Tikėjimas

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.