Iš auksinių rėmų67% kūrinio
63 psl.

O senajam dvaro parke

Dar nakties vaidinas monai.

Bet iš tolo nesuprasi,

Kas ten kniūbo prie upelio:

Ar tai šmėkla, ar šešėlis, –

Ar tai karklas žaliakasis

Globia baltas lelijas.

O didžiulėj rūmo salėj

Vien peliūkštė bėginėja.

Vien kandis pakampėj grikši,

Tiesia voras tinklo siūlą

Ant sudužusių vitražų, –

Liūdnai šypso senas grafas

Iš auksinių rėmų.

Jau nutilo, jau paskendo,

Jau ištirpo su šešėliais

Ir kūrybos seni žygiai

Ir mirties nauji prajovai –

Ir lėmimai ir smerkimai

Gaivalinei amžiaus kovai.

64 psl.

Vien galia, plati kaip jūra,

Ir pirmykštis laisvės sapnas

Kuria pilį šimtabokštę –

Myli, veikia ir gyvena,

Ir ūgdina ir dalina

Didį šventą Dievo meną.

Naujo rytmečio kūrėjų

Žėri tolyje žibintai

Ir paniekintų griuvėsių

Supeliję rausta plytos.

Aukštos sienos – amžių dienos

Naujo žygio atstatytos.

1925.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip rinkinio pavadinimą „Tarp dviejų aušrų“ padeda suprasti pirmasis jo tekstas ir kaip į jį atsako paskutinis eilėraštis „Pabaiga“?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Pirmajame tekste žmogus rytuose nuspėja artėjančią šviesą, bet jame atgyja vakarų atošvaistos, daiktai jo regėjime dvilypuojasi, ir tekstas baigiasi žodžiais „tau be galo liūdna“. Jis atsidūręs tarp to, kas baigiasi, ir to, kas dar neprasidėjo, ir nė vienai šviesai iki galo nepriklauso. Eilėraštyje „Pabaiga“ lyrinis subjektas baigia dainuoti praėjusio meto žemės sapnus, jo dvasia kaip paukštis pajunta ateinančio ryto pranešėjus, o merdinčio vakaro žaizda paliovė skaudėjus. Taip rinkinys eina nuo nerimo ir liūdesio prie ramybės ir naujos aušros.

2. Kuo skiriasi lyrinio subjekto santykis su tuo, kas aukščiau žmogaus, eilėraštyje „Rūpintojėlis“ ir cikle „Pesimizmo himnai“?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Tikėjimas

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.