Nulenkime galvas68% kūrinio
65 psl.

Jono Basanavičiaus 75 metų sukaktuvių šventei.

Nulenkime galvas! Štai Pranašo vardas

Iš tolo mums skamba sidabro varpais.

Jo žodin susituokė kankliai ir kardas,

Jo žygiai paženklinti bočių kapais.

– Nurimkim, nurimkim... Ko gaudžia varpai?

Ko niaukiasi bočių apgriuvę kapai?

Ar liūdi šviesios praeties milžinų,

Ar verkia del mūsų menkystės dienų? –

Žiūrėki, lietuvi: ant tavo krūtinės

Dar gedulo ženklo juoduoja žymė.

Kur laisvė, kur žygiai, kur šalys gimtinės –

Ir kur pranašauta Tėvynės garbė?

– Nulenkime galvas, klausydami vado;

Jisai tautos žodį milžinkapiuos rado.

Jis amžiną žygi Tėvynės Kūrėjo

Vienybės ir meilės vardu pažymėjo. –

Pily Gedimino dangus negiedrėja,

Bet bokšto griuvėsių šaltuos akmenuos

Mes regim aušros pranašingą kūrėją

Ir girdim jo lūkėsį laisvės varpuos.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip rinkinio pavadinimą „Tarp dviejų aušrų“ padeda suprasti pirmasis jo tekstas ir kaip į jį atsako paskutinis eilėraštis „Pabaiga“?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Pirmajame tekste žmogus rytuose nuspėja artėjančią šviesą, bet jame atgyja vakarų atošvaistos, daiktai jo regėjime dvilypuojasi, ir tekstas baigiasi žodžiais „tau be galo liūdna“. Jis atsidūręs tarp to, kas baigiasi, ir to, kas dar neprasidėjo, ir nė vienai šviesai iki galo nepriklauso. Eilėraštyje „Pabaiga“ lyrinis subjektas baigia dainuoti praėjusio meto žemės sapnus, jo dvasia kaip paukštis pajunta ateinančio ryto pranešėjus, o merdinčio vakaro žaizda paliovė skaudėjus. Taip rinkinys eina nuo nerimo ir liūdesio prie ramybės ir naujos aušros.

2. Kuo skiriasi lyrinio subjekto santykis su tuo, kas aukščiau žmogaus, eilėraštyje „Rūpintojėlis“ ir cikle „Pesimizmo himnai“?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Tikėjimas

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.