Poeto meilė72% kūrinio
68 psl.

Nelauki jau laimės tu, žemės gražuole,

Jei širdį poeto kada sužavėsi

Ir jojo svajonių pažadintu ilgesiu

Poetą pati pamylėsi.

Tegu jis, kaip vergas ant kelių parpuolęs,

Tau dangų palenktų ir kojas bučiuotų,

Kiekvieną gi žodį, ir šypsnį, ir žvilgesį,

Kaip laimės stebuklą dainuotų,

Ne tau jis dainuos ir ne tau jisai melsis,

Kai tu jį apglobusi meile svajota,

Norėsi praskleisti nerimstančioj dvasioj

Kas buvo žadėta, ko buvo ieškota.

Pro tavo akių prasidengusią versmę

Paskęs jis ne žemės akių spinduliuose,

Kur amžino lūkesio tylūs žadėjimai

Ne tavo jį meile paguosią.

Apsvaigęs nuo kvepiančio tavo jaunumo,

Pro šiltą sukilusio kraujo plakimą

Jis skendės į mėlynų tolių aidėjimus

Ir amžino ritmo žaidimą.

69 psl.

Maži tavo prižadai, žemės gražuole,

Putojančioj meilės taurėj paskandinti:

Poeto gyvenimo liūdinčiam troškuliui

Sukelti, bet nenuraminti.

1922.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip rinkinio pavadinimą „Tarp dviejų aušrų“ padeda suprasti pirmasis jo tekstas ir kaip į jį atsako paskutinis eilėraštis „Pabaiga“?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Pirmajame tekste žmogus rytuose nuspėja artėjančią šviesą, bet jame atgyja vakarų atošvaistos, daiktai jo regėjime dvilypuojasi, ir tekstas baigiasi žodžiais „tau be galo liūdna“. Jis atsidūręs tarp to, kas baigiasi, ir to, kas dar neprasidėjo, ir nė vienai šviesai iki galo nepriklauso. Eilėraštyje „Pabaiga“ lyrinis subjektas baigia dainuoti praėjusio meto žemės sapnus, jo dvasia kaip paukštis pajunta ateinančio ryto pranešėjus, o merdinčio vakaro žaizda paliovė skaudėjus. Taip rinkinys eina nuo nerimo ir liūdesio prie ramybės ir naujos aušros.

2. Kuo skiriasi lyrinio subjekto santykis su tuo, kas aukščiau žmogaus, eilėraštyje „Rūpintojėlis“ ir cikle „Pesimizmo himnai“?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Tikėjimas

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.