Tegu tave dievai8% kūrinio
8 psl.

Ir veizime atgal, tyliu džiaugsmu nurimę,

Ir laiminam tave, liūdnų spalvų žaidime,

Kad vienai valandėlei dar mus prigavai:

Tegu tave dievai, tegu tave dievai...

Skubu atgal. Namai iš tolo moja

Greičiau į jaukų vidų kelti koją,

Užvarstyt langines, uždarinėt duris, –

Ir kai vėjuotos sutemos aplink užkris,

Atskleisti prie ugnies tą šviesų, gelsvą lapą,

Kur saulėtų dienų įbrėžtos aistros tapo,

Pažvelgi nusišypsot ir atsidust lengvai:

Tegu tave dievai, tegu tave dievai...

1926.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip rinkinio pavadinimą „Tarp dviejų aušrų“ padeda suprasti pirmasis jo tekstas ir kaip į jį atsako paskutinis eilėraštis „Pabaiga“?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Pirmajame tekste žmogus rytuose nuspėja artėjančią šviesą, bet jame atgyja vakarų atošvaistos, daiktai jo regėjime dvilypuojasi, ir tekstas baigiasi žodžiais „tau be galo liūdna“. Jis atsidūręs tarp to, kas baigiasi, ir to, kas dar neprasidėjo, ir nė vienai šviesai iki galo nepriklauso. Eilėraštyje „Pabaiga“ lyrinis subjektas baigia dainuoti praėjusio meto žemės sapnus, jo dvasia kaip paukštis pajunta ateinančio ryto pranešėjus, o merdinčio vakaro žaizda paliovė skaudėjus. Taip rinkinys eina nuo nerimo ir liūdesio prie ramybės ir naujos aušros.

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.