...Baltos rankos – plonas šilkas –
Juodos akys – skaidrios ugnys –
...Užu lango laisvas vėjas –
Tamsios naktys – ruimų plotas...
Didis žygis sugodotas...
Pajutau krūtinėj skausmą,
Pajutau akyse ugnį –
Ir į žemę tėškiau taurę:
Aš laimėjau!
1921.
Vergas
I
Puikūs mano Viešpačio namai:
Šimtabokščiai, krikšpoliniai, šviesūs rūmai.
Pažiūrėsi – temsta akys nuo žydrumo,
Palytėsi – skamba tūkstančiai aidų.
Gyvenu aš savo Viešpačio namuose
Nepažįstamas, užklydęs pakeleivis.
Kur einu – visur atverti vartų vartai,
Bet išeit į plačią laisvę negaliu.
Negaliu apimt dangaus šviesių žvaigždynų,
Nei pasiekti tolumoj baltų viršūnių,
Nei srauniai, prie žemės puolęs, kaip upelis,
Išsilieti į putojančias marias.
Tiktai vakaro sulaukęs, kaip šešėlis,
Aš einu prie savo bokšto siauro lango
Ir, kai kalnai saulės spindulius užtvenkia,
Aš išblyškusįjį veidą pradengiu.
Ir sakau: štai vėl praėjo jau diena –
O tik lašas į bedugnę nuriedėjo.
Mano mintys, kaip žėruojančios žarijos,
O aplinkui tik glūdnybė ir drėgmė.
Ir skaitau aš savo rūstų pasmerkimą:
Čia pasaulio baigias ribos, baigias erdvės.
Nepramušti lakiai minčiai kieto skliauto –
Būsi vergas ir vergausi amžinai.
II
Nusvirau aš į vargingą savo guolį,
Kaip žmogus, kuriam vistiek gyvent, ar mirti,
Kaip žmogus, kurio paniekinta gyvybėj
Tartum liūtas tūno alkio lūkesy.
Ir išvydau prieš save aš moteriškę,
O jinai slaptingą žadinį man sakė:
– Aš tave paimsiu, menkas žemės verge,
Ir paveldėsi tu mano karalystę.
Bet dabar tu nebregėsi Dievo žemės,
Nė vidurnakčio varpų nebegirdėsi,
Nepaliesi savo pirštais jokio žiedo,
Ir nė vieno skambaus žodžio nebetarsi. –
Ir tapau aš panašus į jūros gyvį,
Kurs gelmėj į kietą lukštą įsitraukęs,
Ir geismais į savo širdį įsiėmęs,
Pats maitinasi jos gyvasties penu.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip rinkinio pavadinimą „Tarp dviejų aušrų“ padeda suprasti pirmasis jo tekstas ir kaip į jį atsako paskutinis eilėraštis „Pabaiga“?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Pirmajame tekste žmogus rytuose nuspėja artėjančią šviesą, bet jame atgyja vakarų atošvaistos, daiktai jo regėjime dvilypuojasi, ir tekstas baigiasi žodžiais „tau be galo liūdna“. Jis atsidūręs tarp to, kas baigiasi, ir to, kas dar neprasidėjo, ir nė vienai šviesai iki galo nepriklauso. Eilėraštyje „Pabaiga“ lyrinis subjektas baigia dainuoti praėjusio meto žemės sapnus, jo dvasia kaip paukštis pajunta ateinančio ryto pranešėjus, o merdinčio vakaro žaizda paliovė skaudėjus. Taip rinkinys eina nuo nerimo ir liūdesio prie ramybės ir naujos aušros.
2. Ką poemoje „Vergas“ reiškia vergo sprendimas palikti rūmus?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Vergas gyvena puikiuose viešpaties rūmuose, visi vartai atviri, bet išeiti į laisvę jis negali. Sapne paslaptinga moteris jam žada karalystę, tačiau per puotą jauniausioji viešpaties duktė ramiai pasako, kad tai jos tėvo ištikimas vergas, kuriam užteks trupinių. Tada jis sviedžia vyną žemėn, palieka rūmus ir širdyje kartoja: „Aš nei vergas, nei karalius, tik žmogus.“ Vartai buvo atviri visą laiką, todėl laisvė prasideda jo paties ryžtu.
Rašiniui: LaisvėŽmogaus vertė
3. Kuo skiriasi lyrinio subjekto santykis su tuo, kas aukščiau žmogaus, eilėraštyje „Rūpintojėlis“ ir cikle „Pesimizmo himnai“?
Rašiniui: Tikėjimas
4. Ką poemoje „Vergas“ rodo, kad rūmų vartai atviri, o vergas vis tiek negali išeiti?
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.