Rūpintojėlis9% kūrinio
9 psl.

Dievuli mano, kas per šviesios naktys!

Ir kas plačių padangių per aukštumas!

O žvaigždės, žvaigždės! didelės ir mažos

Taip spindi, net graudu, Dievuli mano.

Išeisiu, sau tariau, ant lygaus kelio:

Ant lygaus kelio tai valia valužė,

Ant lygaus kelio šviesiąją naktužę

Tai tik jaunam plačias dūmas dūmoti.

Bet kam gi tu, budrus Dievuli mano,

Prie lygaus kelio rūpestėliu rymai?

Prie lygaus kelio, kur vargų vargeliai

Vieni per dienas dūsaudami vaikšto.

Dievuli mano, ar gi mūsų godos

Tave prie kelio iš dangaus atprašė,

Ar gal tos šviesios rudenio naktužės

Tave iš mūsų žemės išsapnavo?

Priimki gi mane, budrus Rūpintojėli,

Prie lygaus kelio šiąnakt padūmoti. –

O kad aukštam danguj tos šviesios žvaigždės

Taip spindi, net graudu, Dievuli mano.

1926.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip rinkinio pavadinimą „Tarp dviejų aušrų“ padeda suprasti pirmasis jo tekstas ir kaip į jį atsako paskutinis eilėraštis „Pabaiga“?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Pirmajame tekste žmogus rytuose nuspėja artėjančią šviesą, bet jame atgyja vakarų atošvaistos, daiktai jo regėjime dvilypuojasi, ir tekstas baigiasi žodžiais „tau be galo liūdna“. Jis atsidūręs tarp to, kas baigiasi, ir to, kas dar neprasidėjo, ir nė vienai šviesai iki galo nepriklauso. Eilėraštyje „Pabaiga“ lyrinis subjektas baigia dainuoti praėjusio meto žemės sapnus, jo dvasia kaip paukštis pajunta ateinančio ryto pranešėjus, o merdinčio vakaro žaizda paliovė skaudėjus. Taip rinkinys eina nuo nerimo ir liūdesio prie ramybės ir naujos aušros.

2. Kuo skiriasi lyrinio subjekto santykis su tuo, kas aukščiau žmogaus, eilėraštyje „Rūpintojėlis“ ir cikle „Pesimizmo himnai“?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Tikėjimas

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.