Vergas94% kūrinio
88 psl.

Aš žmogus, kuriam prailgo jojo dienos

Be nežinomų kitos buities platybių,

Kur kita šviesa kitokius ugdo žiedus,

Kur nėra nei pabudimų, nei sapnų.

Bet dabar jau mano dienos, lyg žemčiūgai,

Skaidrios rieda į bekraštę amžinybę,

Kur septynios dega žvaigždės daugiaspalvės,

Kur gyvena mano ilgesio viešnia.

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – –

Ir eina vergas kalnais, eina kloniais –

Bet jau ne vergas, tik nykus klajūnas.

Didžių nebodamas, mažų neliesdamas, –

Visus šypsniu pasveikina ramiuoju,

O džiaugsmas spindi jojo akyse.

Užeis ant kalno, –

Rankas į viršų kelia, lyg norėtų

Palaimint visą aukštą Dievo dangų.

Nužengs pakalnėn, –

Bučiuoja apkabinęs pilką žemę –

Ir laime dega jo veidai.

89 psl.

Visi jau laisvąjį klajūną mato:

Vieni ramia užuojauta sutinka,

Kiti jį paniekos šypsniu palydi,

Bet kokią minti slepia jojo siela,

Nežino niekas. – –

1924.X.18.

Pesimizmo himnai

90 psl.

1

Saulėtekio giesme pagarbinti noriu

Didingo gyvenimo skaistų altorių

Ir dieviškos galios įkvėptą kūrybą.

Kur žody minties spinduliavimu žiba,

Kur varsto juodų vandenynų gelmes,

Kol šviesų žemčiūgą į saulę išmes.

Bet kas mano norai, jei aukuro plytos

Drėgnųjų pakalnių purvu aptaškytos,

O saulėj iškeltų viršūnių krislai

Ir galvą ir širdį išgraužė aklai.

Kūrybinių saulių kaitra nusibodo,

O žvaigždės šviesiau danguje nesirodo.

Tikiu visagalinčios meilės esimą,

Kur mano gyvenimas buitį sau ima,

Kuri motinystės dosnia krūtine

Kaip kūdikį peni ir globia mane –

Kuri milionuos širdžių suliepsnojus,

Pasauliams sukurs pažadėtuosius rojus.

Bet kas gi tikėjimo pavergtas protas,

Jei dvasios nežadina jausmas liepsnotas,

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip rinkinio pavadinimą „Tarp dviejų aušrų“ padeda suprasti pirmasis jo tekstas ir kaip į jį atsako paskutinis eilėraštis „Pabaiga“?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Pirmajame tekste žmogus rytuose nuspėja artėjančią šviesą, bet jame atgyja vakarų atošvaistos, daiktai jo regėjime dvilypuojasi, ir tekstas baigiasi žodžiais „tau be galo liūdna“. Jis atsidūręs tarp to, kas baigiasi, ir to, kas dar neprasidėjo, ir nė vienai šviesai iki galo nepriklauso. Eilėraštyje „Pabaiga“ lyrinis subjektas baigia dainuoti praėjusio meto žemės sapnus, jo dvasia kaip paukštis pajunta ateinančio ryto pranešėjus, o merdinčio vakaro žaizda paliovė skaudėjus. Taip rinkinys eina nuo nerimo ir liūdesio prie ramybės ir naujos aušros.

2. Ką poemoje „Vergas“ reiškia vergo sprendimas palikti rūmus?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Vergas gyvena puikiuose viešpaties rūmuose, visi vartai atviri, bet išeiti į laisvę jis negali. Sapne paslaptinga moteris jam žada karalystę, tačiau per puotą jauniausioji viešpaties duktė ramiai pasako, kad tai jos tėvo ištikimas vergas, kuriam užteks trupinių. Tada jis sviedžia vyną žemėn, palieka rūmus ir širdyje kartoja: „Aš nei vergas, nei karalius, tik žmogus.“ Vartai buvo atviri visą laiką, todėl laisvė prasideda jo paties ryžtu.

Rašiniui: LaisvėŽmogaus vertė

3. Kuo skiriasi lyrinio subjekto santykis su tuo, kas aukščiau žmogaus, eilėraštyje „Rūpintojėlis“ ir cikle „Pesimizmo himnai“?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Tikėjimas

4. Kodėl ciklo pavadinimas „Pesimizmo himnai“ yra paradoksalus?

Pasirink atsakymą

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.