Pesimizmo himnai97% kūrinio
93 psl.

Tylinčiu antkapiu žemėj tapau.

Ė, mano nuobodi, alkanas liūdesi,

Tavo šaukiuosi skaudaus atpirkimo

Tau savo sieloj altorių statau.

4

Kaip alkanas aras iš griūvančio lizdo

Aš veiziu į savo paniekintą buitį:

Nei džiaugsmo padangių, nei žemės vilionių,

Nei skaudamą galią iš sielos išguiti.

Žinau, kad prieš Tą, kuris saulėmis valdo,

Paniekinta dreba maištinga galybė,

Bet mano aistra, kaip ugninis verpetas,

Ir mano valdovė – akla Būtenybė.

Ir šitai degu, kaip vidurnakčio žvaigždė

Iš chaoso geismo ugnim suliepsnojus,

Bet kur mano žemė ir kur mano dangūs –

Ir kur man saulėtas poilsio rojus?

Vien tu, nepatirtoji nežinomybe,

Kur amžius siaubi į baimingą glūdumą,

Priglausi mane, kaip išklydusį sūnų,

Į savo marinančis prieglobos rūmą.

5

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip rinkinio pavadinimą „Tarp dviejų aušrų“ padeda suprasti pirmasis jo tekstas ir kaip į jį atsako paskutinis eilėraštis „Pabaiga“?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Pirmajame tekste žmogus rytuose nuspėja artėjančią šviesą, bet jame atgyja vakarų atošvaistos, daiktai jo regėjime dvilypuojasi, ir tekstas baigiasi žodžiais „tau be galo liūdna“. Jis atsidūręs tarp to, kas baigiasi, ir to, kas dar neprasidėjo, ir nė vienai šviesai iki galo nepriklauso. Eilėraštyje „Pabaiga“ lyrinis subjektas baigia dainuoti praėjusio meto žemės sapnus, jo dvasia kaip paukštis pajunta ateinančio ryto pranešėjus, o merdinčio vakaro žaizda paliovė skaudėjus. Taip rinkinys eina nuo nerimo ir liūdesio prie ramybės ir naujos aušros.

2. Kuo skiriasi lyrinio subjekto santykis su tuo, kas aukščiau žmogaus, eilėraštyje „Rūpintojėlis“ ir cikle „Pesimizmo himnai“?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Tikėjimas

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.