Novelės53 psl. · apie 5 min.
Velnio šeinė katarinka41% kūrinio
53 psl.

Eimutis piktai subloškė laikraščio puslapius ir atvertė skelbimų lapą, kurį jis mėgdavo paprastai kontroliuoti kaipo biznininkas. Bet ir paskutiniame laikraščio puslapyje stovėjo keistoji sodietė, apsivilkusi paprastomis savo drapanomis. Ji tarytum juokėsi iš jo savo deformuotomis akimis: „Tu nenori duoti – nereikia! Žinai, aš galiu tave prigauti. Aš galiu mirti, tu apie tai sužinosi – tuomet tu pasijuoksi!“

Eimutis sulamdė laikraštį, atsikvėpė ir nuėjo į seklyčią įdomesnės sau knygos pasirinkti. Bet nė viena šiandien jam netiko.

Besirausdamas po stalčius, jis aptiko slepiamą pundelį laiškų ir sudžiūvusią obelies šakutę. Tai visas jo gyvenimo bagažas.

Jis net atsiduso: „Kaip maža žmogui duota – svajoti ir kalėti!“

Jis antrą kartą išsikvotė save, ar nebus ko sunkaus suvalgęs ar cigarų per daug prisirūkęs, kad rodosi toks iškrikęs. Gyvenimas turi eiti nustatytu iš anksto ruožtu.

Eimutis visai ryškiai išgirdo, kaip kažin kokie požeminiai litaurai ėmė dunksnoti. Tarytum vasaros audrai besiartinant ar kokiam neįgudusiam mušeikai piemeniukui talakuojant į jaučio odą – šventoriuje sustatytus paeiliui būgnus dievotiems žmonėms sušaukti į šventą mišparų maldą. Taip atsiliepė maždaug požeminiai balsai. Šitokie prajovai, poetiškoje kūryboje paprastai praktikuojami, jam pradėjo netikti. Jis norėjo ramiai gyventi.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl Eimutis nusprendžia vesti elgetaujančią merginą? Kokie motyvai atsiskleidžia jo pokalbyje su savimi?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Mergina serga, išmaldos jai niekas neduoda, net pats Eimutis, bet jos vaizdas jo nebepaleidžia ir pasirodo net laikraštyje. Girioje antrasis jo balsas, „inkvizitorius“, klausia, ar tai ne pikantiškumo paieška ir ar jis nenori tiesiog duoti jai samdininkės vietos šalia Kazimiero. Eimutis prisipažįsta, kad „moteris ūkyje pravartu“, ir tik tada pareiškia: „aš vesiu ją!“ Jo gailestis tikras, bet sumišęs su vienatve ir nauda, todėl sprendimą galima skaityti kaip mėginimą išgelbėti ir ją, ir save.

Rašiniui: MeilėŽmogaus vertė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.