– Sakyk, tokie turtai! Dobilėliai ar šiųmetiniai?.. Ar gera žolė? Sako, eisim, pažiūrėsim, gal atsimins po senovei. Runkulėlių ar ko, žinai, senatvė! – Eimučiui senis atrodė visai kresnas, nors į krakoviaką su savo naginėmis, o įkrėtus po burnelę – tikrai sumaniai padainuotų, savo „žonkai“ pritariant. Be tos žmonių komedijos. Dėdyla net atkišo savo sąmoningai iš namų paimtą tarbą, it būtų rinkęs į ją krintančius „runkulėlius“. Taip tvirtai jis tikėjo savo įkalbinėjimo dovana, tas artistas.
Eimutis išėmė dešimtinę, padėkojo už vizitą ir įteikė seniui. Nors ir priėmė žmogus ačiuodamas, bet, matyti, jis buvo nepatenkintas šitokia kryptimi. Jis buvo linkęs iš prigimties labiau adoruoti dovanas, teikiamas in natura, negu „slidų“ pinigą, kuris gali pasidaryti dar slidesnis, grįžtant juodviem dabar per miestą.
Kol Eimutis dorojo piniginius reikalus su svečiu, apsukrioji žmonelė nutaikė progumėlę ir suspėjo nušauti į namus ir pasimatyti su Eimučio žmona.
– Negera šalintis savo giminėlių. Buvau andai palociuje, ponaitis pamatė ir šaukiasi, ar tiesa, kad ištekėjusi... Sako, jei kiti gali imti, galėjau ir aš ją paimti. Žinai, girtuoklis, nosis paraudusi... – stengiasi linksminti boba. – Gal, ko gero, dar ir čia apsilankyti...
Eimutienė net ausis užsikišo, taip įkyri jai buvo ta žmona.
Pagaliau delegacija nužingsniavo nurodytuoju taku. Tolimuose laukuose tematyti tik du pilki, vis mažėją taškai, ligi visai juodu pradingo.
Vakarienės metu Eimutienė nuliūdusi. Kiek kalbina nekalbina Eimutis savo žmoną, ji dedasi pernelyg užimta, o pati galvoja apie kitką. Ji gudri. Kaip moteris.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip aplinkiniai sutinka Eimučio santuoką ir ką tai sako apie jų vertybes?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Kunigas iš pradžių į porą žiūri „kaip į tikrus bepročius“ ir įspėja: „Pamanyk, ką žmonės pasakys!“ Tik pamatęs Eimučio ryžtą, jis nusileidžia, nežinodamas, „ar jis beprotis, ar šventas“. Kunigo žodžiai išsipildo: žmonės nuo Eimučių atsiskiria, net siuvėją sunku rasti, o Merkelienė sako, kad jis galėjo rasti turtingesnę žmoną. Žmonėms nerūpi, kodėl Eimutis taip pasielgė: jiems svarbu, kad jo žmona buvo vargšė elgeta. Todėl Eimučiai gyvena „kaip užburtoje pilyje“, atskirti nuo kitų.
Rašiniui: Žmogaus vertėKilmė
2. Kokie ženklai dar prieš pabaigą rodo, kad Eimučių laimė trapi?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Eimutis pats sau sako, kad jo „ramiajai“ komedijai trūksta ponios Nelaimės. Žmona klausia, ar jam tikrai gera su ja, ir sako, kad paliktų jį, jei galėtų, nes jam būtų geriau vienam. Į ūkį atklydusi jos dėdienė užsimena apie dvaro ponaitį, o iš jo ateina ir sumanymas keliauti į Paryžių, ir noras nueiti į „Veneros Palocių“. Kai jie grįžta, pasakotojas pastebi: „jie nieko nežino apie vienas antrą“. Novelė nuosekliai ruošia skaitytoją lūžiui, nors pati laimė atrodo tikra.
Rašiniui: Meilė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.