Kuprelis1 psl. · apie 5 min.
I dalis1% kūrinio
1 psl.

Netoli aras skrenda be sparnų

Nors trokštų ir saulę pasiekti.

Rašau.

Rašau, galvoju. Skraidau tolimame, plačiame minčių pasaulyje. Mėlyni rukai jį šiandien dengia; mėlynuose rukuose jis nuskendęs. Ir laukai, ir pievos žalios, ir girios vėsios ten nuskendę. Ir tylios-ramios tokios stovi, sapnų neaudžia.

Blyksterės-žybterės mintis-kibirkštėlė ir išnyksta – baltas debesėlis ją užgeso. Sugauti neįstengiu, – nesuprantu josios.

Štai už durų skubųs žingsniai. Tai pas mane kas ateina.

– Iš to pasaulio sugrąžins.

– Tegul sau.

Ineina tėvas. Sustojęs pasikaso pakaušį ir šypsosi meiliai.

Nudžiugau. Prablaivės gal, gundinančios mintįs atstos.

Arteliau pasitraukė. Sakys ką nors.

– Žinai, Ignasėl, ko aš tavęs prašysiu?

– Ką aš galiu žinoti? – paklausiau iš savo pusės, plunksnos nuo popieros neatitraukdamas. Sugavau gudruolę mintį ir bijau, kad ji neišsprustų.

– Sakyk, tėveli.

– Pirmai prižadėk tat padaryti, ko paprašysiu.

– Ne, taip aš bijau. Duosi man kokio darbo, kad nei iš vietos negalėsiu pajudinti.

– Nu jau, nu jau! Darbas visai menkas. Prižadėk išviršaus ir pabaigta!... Tai ką?

Pamėginsiu. Visviena čia nesiseka. Atsakysiu, da užpyks. Gal jam labai reikia... Bijau. Panašiai jis kai-kada gana gerai mane apgauna: užduoda darbo visai dienai... Kaip bus taip!

– Tai jau prižadu.

– Gerai! – uždėjęs man ranką ant peties, susijuokė. – Nueik už mane malunan.

– Aš nueičiau pats, – pradėjo teisinties, matydamas, kad susiraukiau truputį, – tavęs neprašyčiau, bet matai, šiandien pasirengiau važiuoti mugėn: ketinu šitą arklį parduoti. Tu atvažiavai, tai reikia geresnio. O tas pasenęs visai, sarmata su juo ir žmonėse pasirodyti. Kuprelis vienas nei už jokius pinigus nemals! Sakė: „Kaip tik pamatysi, kad malunas sukasi, tai ir eik nieko nelaukdamas”. Jau mačiau sukasi – jis mala.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl Ignas tą dieną eina į malūną vietoj tėvo?

Pasirink atsakymą

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.