Kuprelis10 psl. · apie 5 min.
IV dalis5% kūrinio
10 psl.

– Cha-cha-cha-cha! Gana jau, gana! Atėjo žmogus malunan ir da padėti malti, nori pareiti namon nemiltuotas!... Cha-cha-cha! Nesidulkink bent Tamsta, da netoks busi! Pamatysi. Nuo miltų nieko blogo nebus. Išėjęs iš čia išsivalysi, kaip tik norėsi. Mergiotės ir nepažins, kad malune buvai. Čia gi jų nėra, niekas nematys.

Rodosi nebuvo ko, bet aš nuo jo juokų susisarmatijau. Atsakyti nei žodžio nesugraibiau. Jis tat pasergėjo. Jau nebesijuokia. Šneka-pasakoja rimtai. Tai tą, tai kitą daiktą rodo, aiškina.

– Lukterėjęs kiek, vėl nueik tenai pasidairyti. Permainęs maišus, atneši čionai ir išpilsi. Dabok gerai. Saugokis, kad neužmirštum. Baisus tarapotas gali pasidaryti: tenai užsikimš ir sėlinų pribėgs miltuosna, o čia girnos dykos malsis, dils ir akmeno prisuks. Susimildamas tiktai!

Pažvelgė skrynion. Paklausė girnų užimo ir gretai ant trečio gyvenimo nuritėjo.

Vos suspėjau linkterėti galvą, parodydamas, kad puikiai sergėsiu.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip kupra lemia Olesio gyvenimą? Pagrįsk bent dviem epizodais.

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Kupra atsirado dėl nelaimingo atsitikimo: vaikystėje Olesis nukrito nuo krosnies, ir nuo to „išaugo“ kupros. Tačiau visi apie jį sprendžia pirmiausia iš jos: jį vadina Kupreliu, o ne vardu. Kazės motina Olesio nenori žentu, nes jis senatvėje „visai kupron paraugs“, ir tėvas jai nusileidžia. Net Kazė prisipažįsta, kad viskas būtų gerai, „kad tiktai neturėtumei tos kupros“. Taigi kupra pati savaime nieko nelemia: Olesį nuo laimės atskiria žmonių požiūris į ją.

Rašiniui: Žmogaus vertėMeilė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.