Kuprelis99-100 psl. · apie 5 min.
XXII dalis54% kūrinio
99 psl.

Ji retai atsigrįždavo į mane. Retai sumegzdavo su manimi savo žvilgsnį. Bet man ir to užtekdavo, ir tuomi aš buvau linksmas. Žmonės iš vieno ją bažnyčioje sekė. Beveik visos moterįs turėjo į ją akis indelbusios. Ir visų jų veidai reiškė aštrią panieką.

XXIII dalis

100 psl.

Šnekos apie mudu kilo vis augščiau. Ir vis tamsesniais dažais. Vis juodesnės, piktesnės darėsi. Pagaliaus net klebono ausių pasiekė.

Pašaukė jis mane į save. Ėmė barti, pamokslą sakyti:

– Ar girdėjai, ką apie tave žmonės šneka?! Ar žinai, ką tu esi geresnio padaręs?! Ar tat pritinka bažnyčios tarnui?! Sakyk, ar pritinka?! – prišoko į mane su iškėstomis rankomis.

Aš tarytum žadą užkandau. Nei žodžio negaliu ištarti.

– Kaip tu man drįsti dabar mišias giedoti, kaip drįsti Dievą suteptomis lupomis garbinti?! – treptelėjo koja. – Tokie palaidunai negali buti vargonininkais, negali nei vieno žingsnio į vargonus nukelti. Jiems vieta ne bažnyčioje, tiktai už žydo skobnio, smuklėje... Aš tave skaičiau da žmogumi, maniau, esi ko vertas; bet kaip pasirodei, tai pagalam matau, jog pirmas šelmis... Atmink, kad tu sugadinai, sugriovei gyvenimą geriausiai mergaitei, kuri, kaip krikštalas, buvo tyra, nesutepta; mergaitei tokių tėvų! Taip vien gali pasielgti paskutinis ištvirkėlis. Kaip tave šventa žemė nešioja!... Ir kaip ji galėjo tokiam raguočiui pasiduoti! Jau gal jai protas susisukė...

Stovėjau užstingęs ir laukiau, rodosi, kad tiktai žemė greičiau prasiskirtų, kad greičiau mane paslėptų. Ausis ugnimi degė. Krutinę peiliais raižė. Galvoje lac šimtas kulių kalė.

Jam sustojus rėkti, trepsėti, rankomis maskatuoti, aš atsigaivelėjau kiek. Pamatęs kad prakaitą nuo kaktos braukia ir da galvoja daugiau ko pasakyti, aš su ašaromis akyse, pridususiu balsu, ėmiau teisinties:

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip kupra lemia Olesio gyvenimą? Pagrįsk bent dviem epizodais.

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Kupra atsirado dėl nelaimingo atsitikimo: vaikystėje Olesis nukrito nuo krosnies, ir nuo to „išaugo“ kupros. Tačiau visi apie jį sprendžia pirmiausia iš jos: jį vadina Kupreliu, o ne vardu. Kazės motina Olesio nenori žentu, nes jis senatvėje „visai kupron paraugs“, ir tėvas jai nusileidžia. Net Kazė prisipažįsta, kad viskas būtų gerai, „kad tiktai neturėtumei tos kupros“. Taigi kupra pati savaime nieko nelemia: Olesį nuo laimės atskiria žmonių požiūris į ją.

Rašiniui: Žmogaus vertėMeilė

2. Kokį vaidmenį „Kuprelyje“ atlieka sapnai?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Sapnai pasakojime pranašauja nelaimę. Po nakties, kai pirmą kartą palydėjo Kazę namo, Olesis sapnuoja žydintį mišką, bet sapnas baigiasi žaibu, kuris trenkia „kryžiumi“ tiesiai į jį. Vėliau Kazė sapne eina per ežerą su nuvytusiu rūtų vainikėliu, ir ją praryja vandens kalnas. Kuprelis Ignui aiškina, kad sapnai simboliški ir įsimintini išsipildo, o Kazė iš jų juokiasi. Taip ir nutinka: meilė baigiasi praradimu, nors Olesis to nenori matyti.

Rašiniui: Meilė

3. Kaip Olesis tampa lietuviu ir kodėl tai susiję su meile Kazei?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Augdamas pas Šenfeldą Olesis manėsi esąs vokietukas, o senas klebonas jį vadino lenku. Kazė jį gėdija, kad jis „jokio supratimo apie savo tėvynę neturi“, ir pasiūlo lietuviškai užgiedoti . Klebonas jam duoda skaityti „Aušrą“ ir moko. Pats Kuprelis vėliau sako, kad lietuvių kalbą labiausiai pamilo susipažinęs su Kaze, bet ne dėl to, kad ją pamilo, o todėl, kad niekas anksčiau nebuvo kalbėjęs jo sielai; „Aušra“ jį išmokė savo kalbą mylėti ir branginti. Taigi tautinė savimonė jame gimsta kartu su meile.

Rašiniui: TėvynėMeilėKilmė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.